Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1279 m. dabartinėje Latvijos teritorijoje, ties Aizkraukle, įvyko lietuvių ir Livonijos ordino kariuomenių mūšis. Po lietuvių pergalės prieš ordiną sukilo žiemgaliai.
1996 m. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl valstybinių sienų.
Įvykiai pasaulyje
1860 m. Parma, Toskana, Modena ir Romanija prisijungė prie Sardinijos karalystės. Ji tapo Italijos žemių vienijimosi centru.
1946 m. sakydamas kalbą Fultone Winstonas Churchillis pirmą kartą pavartojo terminą „geležinė uždanga“.
Gimė
1512 m. – flamandų kartografas Gerardus Mercatorius. Išleido Europos šalių žemėlapių rinkinį, kurį pirmasis pavadinu atlasu. Jame buvo ir Lietuvos žemėlapis.
1808 m. – 1830-1831 metų sukilimo vadas Simonas Konarskis.
1856 m. – rusų dailininkas Michailas Vrubelis.
1871 m. – revoliucionierė, viena II Internacionalo vadovių Rosa Luxemburg.
1920 m. – režisierius, ilgametis Vilniaus universiteto Kiemo teatro vadovas Vladas Limantas.
1922 m. – italų kino režisierius, autorinio kino kūrėjas Pieras Paolo Pasolini.
1935 m. – širdies chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis.
1937 m. – režisierius Raimondas Vabalas. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
Mirė
1534 m. – italų tapytojas, vienas žymiausių brandžiojo Renesanso atstovų Antonio da Correggio.
1815 m. – hipnozės pradininkas, vokiečių gydytojas Franzas Mesmeris.
1827 m. – italų fizikas ir išradėjas Alessandro Giuseppe Volta. Sukonstravo pirmąjį nuolatinės elektros srovės šaltinį – bateriją, vadinamą Voltos stulpu.
1929 m. – Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas ir ideologas Vladas Putvinskis-Pūtvis.
1953 m. – SSRS valstybės vadovas, vienas didžiausių XX amžiaus diktatorių ir žiauriausios politikos vykdytojų Josifas Stalinas. Manoma, kad Sovietų Sąjungoje dėl jo represijų ir persekiojimo politikos žuvo keli milijonai žmonių.
1953 m. – rusų kompozitorius Sergejus Prokofjevas.
1955 m. – paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Merkys.
1966 m. – rusų poetė Ana Achmatova. Jos kūryba Sovietų Sąjungoje kelis dešimtmečius nebuvo spausdinama.
