Apie nešeriamus keturkojus sužinojome iš vyriškio, kuris užkalbino šio rašinio autorę tiesiog Tauragės gatvėje. „Tuos šunis badu marina!“ - piktinosi tauragiškis.
Vykdami į apgriuvusią sodybą pagalbon pasikvietėme Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus: vyriausiąjį veterinarijos gydytoją-inspektorių Mindaugą Davidonį ir vyriausiąją veterinarijos gydytoją-inspektorę Astą Šėvelienę.
Pastato ieškoti ilgai nereikėjo – sodyba kaip reikiant apgriuvusi, todėl pastebima.
Apėjome aplink pastatą. Ten radome pririštus penkis šunis. Jų gyvenimo sąlygos atrodė labai prastos: grandinės trumpos, šunys jomis pririšti prie pat kaklo, be antkaklių, tušti ir purvini ėdalo indeliai, šunims nepalikta net vandens, būdos sugriuvusios. Kai kurie keturkojai gyvena tiesiog po pašiūrės stogu.
Kad gyvūnai labai sulysę, pripažino ir veterinarijos specialistai.
Sutikti aplinkiniai teigė, kad šeimininkė O. Laurinskienė turi jų dar daugiau.
Ji gyvena visai šalia apleistos daržinės.
Nuėjome pas moterį.
Prie namo, esančio keli šimtai metrų nuo sodybos, buvo pririšti dar du šunys. Vienas atrodė labai sulysęs, o kiti - padoriau.
Niekur nedirbanti moteris pasakojo laikanti dešimtį šunų – dar trys glaudžiasi namuose.
Moteris sakė, kad naminius šunis šeria jos vyras – vienintelis šeimoje uždirbantis pinigus. Dvi dukros jau suaugusios ir gyvena atskirai. Anot O. Laurinskienės, šunis ji parsivežė iš vienkiemio, kuriame gyveno viena. Gyvūnai buvo skirti apsaugoti turtui, mat moteris laikė gyvulių, turėjo technikos. „Toje sodyboje nebuvo elektros, kaimynų neturėjau. Dar tokia istorija buvo nutikusi, kad jei ne šitie šunys, tai seniai būčiau negyva. O čia parsivežiau, nes buvo gaila pakarti“, – aiškino moteris.
Veterinarijos specialistams papriekaištavus, kad šunys neprižiūrėti ir nualinti, O. Laurinskienė tikino, kad jei jie būtų nešeriami, būtų seniai nudvėsę. „Kibirą ėdalo trims šunims duodu. Perku kvietinius miltus, verdu juos, visokių atliekų duodu. Kaimynai va, kas kauliuką, kas kokią daržovę atiduoda. O aš viską išverdu. Ir iš konteinerių nebijau parsinešti atliekų“, – tikino šunų šeimininkė.
Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pripažino, kad O. Laurinskienės šunų būklė prasta, jie laikomi blogomis sąlygomis, yra sulysę. Moteriai buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo ji įpareigota šunis paskiepyti nuo pasiutligės, pagerinti jų laikymo sąlygas, užtikrinti ėdalo iki šių metų rugsėjo 15 dienos. Po šio laiko su moterimi bus susisiekta.
Moteris sutinka dovanoti penkis savo šunis kitiems globėjams.
Buvo susisiekta su gyvūnų globos tarnybos „Lesė“ Tauragės filialo įkūrėja Viktorija Naujokaite. Ji pasirūpins, kad šunys būtų šeriami, jiems bus ieškoma naujų globėjų. „Įdėsime pagalbos prašymą į internetinę erdvę, prašysim, kad žmonės paremtų arba maistu, arba pinigais. Bandysim atšerti šunis, pagydyti, nes matyti žaizdos ant ausų. Gal yra ir kitų ligų. Juos būtina apžiūrėti, duosim vaistų nuo kirminų ir blusų“, – kalbėjo V. Naujokaitė.
Viena įdomi šios istorijos detalė – apgriuvęs statinys priklauso Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariui Robertui Piečiai. Politikas tikino, kad apie neprižiūrėtus šunis, laikomus jo nuosavybėje, nieko nežino. „Šis sklypas yra išmainytas į vienas komercinio pobūdžio patalpas. Buvo kalbėta apie gyvulių laikymą, kiaulių, tikrai ne šunų. Aš pravažiuoju pro šalį, matau, kad nušienauta, ir tiek.
Akivaizdu, pastatai avarinės būklės, juo reikia griauti. Norėčiau šį sklypą parduoti, tačiau šiuo metu tam nėra tinkamas laikas. Reikės pasidomėti šia istorija ir gal savo leidimą laikyti gyvūnus atšaukti“, – sakė politikas.
VšĮ „Lesė“ laukia jūsų aukų, pagerinsiančių šių šunelių sąlygas:
VšĮ „Lesė“ Įm. kodas 300709225 Sąsk. nr. LT 81 7044 0600 0781 2087 Paskyra: išsekusiems šunims
