289 kilometrų ilgio vandens kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Smalininkų (Jurbarko r.) laivakelį šiemet žymėjo šviečiantys navigaciniai ženklai.
Visi jie iki kito navigacinio sezono, balandžio mėnesio paskutinės dekados, žiemos Uostadvaryje.
Nemuno žemupys šiųmetį rudenį dėl gausių kritulių anksti patvino, bet saugiai laivybai vis tiek trukdė kelios sąnašinės seklumos. Jas Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) žemsiurbė „Nemunas-11“ vėlų rudenį baigė iškasti.
Iš viso Nemuno ruože tarp Kauno ir Jurbarko panaikintos 26 seklumos, o Nemune iki Atmatos žiočių - 6. Iš viso iškasta 316,7 tūkst. kubinių metrų sąnašinio grunto.
Viliamasi, kad dėl mažesnio seklumų skaičiaus Nemuno žemupyje, pavasario ledonešis Pagėgių ir Šilutės rajonų teritorijose kitąmet bus sklandesnis.
Lyčių kalnai mažiau strigs ant sąnašinių salų, nesiformuos tokios didelės ir pavojingos patvankos.
Besiartinančio potvynio ženklų pamario krašte jau ir dabar - į valias. Dėl krutulių gausos, gerokai viršijusios įprastinę spalio ir lapkričio normą, Rupkalvių kaime, įsikūrusiame netoli Šyšos upės, viena kelio atkarpa atsidūrusi po vandeniu.
Nemuno deltos regioninio parko direkcija būtent dabar, kol potvyniai nekelia didelės grėsmės žmonių saugumui, kviečia pasigrožėti vandenų stichija.
Išsinuomoti valtis ar baidares galima bet kurioje kaimo turizmo sodyboje, kurių šeimininkai sugrįžusiems iš potvynio maršrutų išverda žuvienės išvirs, ir kaitrų židinį sušalusiems ar sušlapusiems pakurs.
Šilutės savivaldybės Turizmo informacijos centras šiųmetį sezoną skelbia sėkmingu, 3,5 proc. geresniu už pernykštį. Nes gegužės- rugsėjo mėnesiais jis iš viso aptarnavo 1967 lankytojus.
Tiesa, Šilutė jau 2008 metais planavo jų sulaukti po 10 tūkst. kasmet. Tokį turistų srautą tikėtasi aptarnauti, pastačius 14 mln. litų kainavusią pramoginių laivų prieplauką Šyšos upės užutėkyje.
Ji veikia jau kelerius metus, bet valdytojui - Kintų žuvininkystės ūkiui - per šimtą laivų talpinanti prieplauka iki šiol nešė tik nuostolį.
