Raudonkočiai baravykai dygsta ne tik kiemo vejoje, bet ir už tvoros, prie pat šaligatvio. Kasdien atidžiai apžiūrėdamas pievelę, panevėžietis pastebi naujų paąžuolių.
Jis sako dabar negalintis pjauti vejos, kad nepakenktų grybams. Kol kas paąžuoliai laikomi tik dėl grožio. Anksčiau yra buvę, kad netoli daržo išaugę baravykai atsidūrė ant šeimininkų stalo. Jais šeimininkė pagardino pietums gamintą troškinį.
Vertingi baravykinių šeimos grybai pirmą kartą panevėžiečio kieme pasirodė prieš daugiau nei penkerius metus. Jų išdygsta beveik kasmet.
Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje. Bet yra užaugę ir rugpjūčio pradžioje. Pernai gegužės pabaigoje jų pridygo per pusšimtį.
Grybauti mėgstantis paąžuolių vejos savininkas tuomet svarstė, kad toks audringas pirmųjų baravykų dygimas gali pranašauti grybingus metus.
Tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Praėjusių metų vasara ir ruduo nepasižymėjo išskirtinai dideliu miško grybų derliumi.
Kodėl privataus namo kiemą pamėgo vertingi miško grybai, sodybos savininkas manosi radęs atsakymą. Tvarkydamas savo namų kiemą, jis pirko žemių. Greičiausiai šiose žemėse jau buvo užsiveisusios grybienos. Po kelerių metų išpuoselėtoje vejoje pasirodė pirmieji grybai.
Beje, šiais metais baravykų paąžuolių kiemo draugiją paįvairino ir pievagrybiai. Jiems tikriausiai irgi patinka šalia namo auganti senų liepų alėja ir pavėsį teikiantis didžiulis ąžuolas.
