„Buvo galvojama, kaip spręsti žūstančių ruonių klausimą. Šiais metais jau suskaičiavome 20 negyvų ruonių“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis buvo paliepęs atitinkamos institucijoms išsiaiškinti, dėl ko žūsta ruoniai.
Anot jo, dauguma ruonių palaikų į krantą išmetami gerokai suirę: „Darome prielaidą, kad jie porą savaičių prasivolioja jūros dugne. Žinoma, dėl karščio jie greitai yra, todėl tampa neįmanoma nustatyti jų žūties priežasties.“
Į pakrantę išmesti ruoniai – gerai įmitę ir dideli. Išmetami ir jaunikliai. „Tai yra ruonių ir žvejų konfliktas – natūralių priežasčių, kodėl ruoniai žūsta, nėra“, – tvirtino viceministras L. Jonauskas ir pabrėžė, kad tik keletas ruonių buvo išmesti ligoti ir nusilpę.
Viceministras pabrėžė, kad reikėtų skatinti žvejus prisipažinti pagavus ruonį. Tuo atveju žvejys nebūtų baudžiamas. Taip pat paaiškėtų, kiek ruonių pagauna būtent žvejai.
Išsekę, nuskendę ir nušauti
Jūrų muziejaus atstovas Arūnas Grušas išskyrė kelias nugaišusių ruonių grupes – išsekusius, nuskendusius tinkluose ir nušautus ruonius.
„Ruoniai prieš mirdami išeikvoja visą savo energiją, todėl į krantą jie išmetami labai išsekę – liesi kaip dviračiai. Išsekusių ruonių randame ištisus metus. Tinkluose nuskendusių ruonių randame balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Dažnai tai dideli, įmitę arba jauni ruoniukai. Jie išmetami mažai suirę, nes tinklai yra statomi arti kranto“, – sakė A. Grušas.
Tinklai supjausto ruonių lūpas, priekines ir užpakalines galūnes, sudrasko nugarą.
Trečia grupė – nužudyti ruoniai. Nušauti ar kitaip užmušti ruoniai randami su šautinėmis žaizdomis, sutrupintais žandikauliais. Per ketverius metus rasta net 13 ruonių su šautinėmis žaizdomis. Šie ruoniai – suaugę ir įmitę, sveria apie 150 kilogramų.
Jūrų muziejaus atstovas įsitikinęs, kad didžioji dalis nušautų ruonių atplukdomi iš kitur: „Esu linkęs manyti, kad iš Švedijos. Tačiau vieną, prieš šešerius metus prie Būtingės rastą ruonį, tikrai nušovė mūsiškiai, nes mes ruonį stebėjome.“
A. Grušas išskyrė brutalius atvejus, kai ruoniai būdavo užmušami: „Mano praktikoje buvo trys ruoniai su sudaužytomis kaukolėmis. Reiškia, jie patekę į tinklus dar buvo gyvi.“
Jo nuomone, pats veiksmingiausias būdas apsaugoti ruonius – uždrausti verslinę žvejybą.
Ruoniai iš Estijos maitinasi Lietuvoje
Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas atkreipė dėmesį, kad mažėja ir žuvų, kuriomis maitinasi ruoniai.
„Gal priekrantėje reikėtų riboti žvejybą, nes tai ne tik ruonių maistas, bet ir paukščių. Reikėtų sudaryti pirmenybę tokiems žuvų gaudymo būdams, kurie yra saugūs kitoms rūšims. Mes turėtume nepamiršti ir žvejų, reikėtų suteikti jiems sąlygas žvejoti kituose teritoriniuose vandenyse“, – sakė Ž. Morkvėnas.
Anot BAF tyrimų, nustatyta, kad ruoniai atplaukia ir iš kitų šalių: „Per mūsų tyrimą ruoniai buvo ženklinami, ir mes matėme, kur jie maitinasi. Pavyzdžiui, Estijos ruoniai plaukia pas mus, o pasimaitinę grįžta atgal į Estiją.“
Anot jo, ruonių problemą turime matyti ne kaip vien Lietuvos. Tai visos Baltijos jūros problema, nes ruoniai migruoja. Ruonių apsauga turėtų būti užtikrinta ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.
Žvejai neturi bijoti
Gamtos tyrimų centro atstovas Linas Ložys atkreipė dėmesį, kad patys žvejai nežino, ką daryti įkliuvus ruoniui: „Tokioje situacijoje turėtų būti aiškios taisyklės, ką jie turėtų daryti. Apie pagautas žuvis jie turi pranešti, o apie ruonius – ne. Žinoma, jie dalį laimikio bando nuslėpti, tačiau turėtų būti aišku, kiek jų pagaunama. Aš manau, kad patys žvejai nežino, ką daryti, paleidžia tą rastą ruonį ir tiek.“
Jūrinių tyrimų departamento atstovas Laimutis Budrys neskubėjo kaltinti žvejų: „Kol nėra įrodymų ir negalime tvirtinti, kad žvejai yra kalti. Turėtų būti taisyklės, kad žvejai sąžiningai pasisakytų dėl tokių netyčinių žūčių. Yra du variantai – arba ras gyvą ruonį, arba jau nugaišusį. Juk lygiai taip pat būdavo, kai į bebrų spąstus patekdavo ūdros. Netyčia medžiotojai tapdavo brakonieriais.“
L. Budrys pabrėžė, kad kalba tik apie žvejus: „Tiems, kurie ruonius šaudo, rankos netiesime.“
Pasitarimo Aplinkos apsaugos ministerijoje metu, buvo rastas realus sprendimas, kaip apsaugoti ruonius. Žvejai ne tik turėtų pranešti radę ruonius savo tinkluose, bet ir pradėti žvejoti specialiomis gaudyklėmis. Tuomet nebūtų suplėšyti žvejų tinklai ir nežūtų ėdesį užuodę ruoniai.
Lietuvos situacija – neišskirtinė
1970 metais ruonių populiacija Baltijos jūroje buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė vos keletą individų. Šiomis dienomis ji didesnė – suskaičiuojama apie 30 tūkst. ruonių. Tiesa, senais laikais ruonių populiacija buvo milžiniška – populiacija siekė apie 300 tūkst. gyvūnų.
Forumo dalyviai atkreipė dėmesį, kad tragedijos dėl žūvančių ruonių nereikėtų daryti. Kitos šalys turi kur kas didesnių bėdų nei lietuviai. Pasikonsultavus su kolegomis iš kitų šalių, latviai patvirtino, kad ruoniai žūsta ir jų šalyje. Latvijoje per metus užfiksuojama nuo 50 iki 100 ruonių žūčių. Latviai nesiaiškina, kodėl žūsta jūros gyvūnai, bet gali patvirtinti, kad nušautų nebuvo radę.
Per ketverius metus Lietuvos pajūryje buvo aptiktos 54 ruonių gaišenos. Specialistai nuolatos stebi kelias dešimtis sužymėtų ruonių.
Kaimyninėje Lenkijoje ruoniai žudomi labai šiurkščiai – rasta keturiasdešimt nušautų ruonių gaišenų.
