„Manau, jog kormoranai virto grėsmę Lietuvos gamtai keliančiais paukščiais. Jų naikinami miškai ir žuvų ištekliai verčia itin sunerimti. Būtina riboti ir kormoranų skaičių, ir jų gyvenamas vietas.
Todėl skubiai reikia programos šių paukščių optimaliai gausai ir jos reguliavimo būdams bei priemonėms nustatyti”, – teigė V.Mazuronis.
„Aplinkosaugos specialistai ilgą laiką tikino, kad Juodkrantės kormoranų kolonija ne tik nedidėja, bet net mažėja. Akivaizdu, kad taip nėra – sengirė nyksta, žvejai šaukia, kad žuvų Kuršių mariose greitai nebeliks.
Reikia pasverti ir nuspręsti, kas yra didesnė vertybė: kormoranas ateivis ar mūsų unikali gamta ir sengirė”, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis, neatmetantis ir kormoranų šaudymo galimybės.
Juodkrantės sengirėje įsikūrusi kormoranų kolonija seniai tapo nesibaigiančių diskusijų tema. Jau keletą metų kormoranai įvairiais būdais – blizgančiais vandenilio dujų pripildytais balionais, vėliavėlėmis, kaliausėmis, šaudomomis petardomis ir tarškalais – baidomi nuo lizdų, kad atšaltų kiaušiniai ir iš jų neišsiristų palikuoniai.
Teigiama, kad šitokiais ministerijos finansuojamais metodais šių paukščių gausa visose penkiose Lietuvos kolonijose sumažėjo nuo 20 iki 55 procentų dėčių.
Per šešerius metus buvo atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis – trys kiaušiniai, tad skaičiuojama, kad iš viso neišsirito 23 tūkst. kormoranų jauniklių.
Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, kormoranai itin daug žalos padarė 1995–2000 metais.
Akivaizdžiausias šios žalos pavyzdys – Juodkrantė. Balkšvomis šių paukščių išmatomis apdrėbtos pušys ir krūmynai nudžiūvo, kenčia ir miško paklotė. Žvejai piktinasi, kad šie sparnuočiai iš Kuršių marių išgriebia daug mailiaus, suryja nemažai žuvų.
D.Jasaičiui atrodo, kad kasmet kormoranams baidyti skiriami keletas dešimčių tūkstančių litų tarsi paleidžiami vėjais.
