Neoficialiais jo duomenimis, Komisijos tvoros idėja nežavi. EK atstovai mano, kad ji būtų neefektyvi, nes laukiniai šernai gali po ja prasikasti.
Be to, anot EK atstovų, nėra įrodymų, kad afrikinis kiaulių maro užkratas į Lietuvą pateko būtent per šernus. Pasak LRT, užkratas Lietuvoje atsirado dėl užkrėsto išmesto maisto.
Briuselyje vasario 6-7 dienomis vyksta EK Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato nuolatinio komiteto posėdis. Teigiama, kad jo nariai neturi įgaliojimų patvirtinti tokių didelių projektų, kaip šernų migraciją ribojanti tvora su Baltarusija. Lietuvai dėl to gali tekti derėtis politiniu lygiu.
Lietuva prašo EK beveik 20 mln. eurų (70 mln. litų) finansinės paramos kovai su maro užkratu, iš jų 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) - tvorai.
Iki vasario 15 dienos Lietuva EK pateiks visus skaičiavimus, kiek reikia lėšų, sprendžiant kiaulių maro problemą, bei galimų nuostolių kompensavimo sumą. Susitikimas Briuselyje turėtų įvyks vasario 17 dieną.
