Nei kritusių, nei šviežių pėdsakų medžiotojai neaptiko, bet surinko net dvidešimt brakonierių paspęstų kilpų žvėrims.
Iš tokios pat savo medžioklės plotų apžiūros sunerimę grįžo 13 „Kalesnykų“ klubo medžiotojų.
Jie rado netoli vienas nuo kito kritusius 7 šernus, o praėjusį savaitgalį – 10.
„Praėjusios savaitės tyrimų rezultatų dar nežinome. Nežinia, ką išgirsime ir apie šiuos. Nekaip jaučiamės.
Skubėjome pereiti visas pelkes, brūzgynus, kol ledas neištirpęs. Ten irgi radome į ledą sušalusių įvairaus dydžio šernų. greičiausiai prieš porą savaičių kritę“, – pasakojo „Kalesnykų“ klubo vadovas Algimantas Cikanas.
Į medžioklę – kiekvieną vakarą
O „Varčios“ plotuose sausio mėnesį pirmą dešimtadienį buvo rasti vienuolika jau apirusių kritusių šernų, iš jų – ir šernė su 7 šerniukais.
Medžiotojams tuomet kilo įtarimas, ar šernai nepadvėsė nuo afrikinio kiaulių maro, keliančio grėsmę iš Baltarusijos.
Ištyrus kelis jų, ligos pėdsakų nebuvo rasta.
Bet netrukus, sausio 23 dieną, netoli Nedzingės ežero šiam klubui priklausančiuose plotuose Varėnos rajone, prie pat Alytaus rajono ribos, nušautam šernui buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras.
„Varčios“ klubas, prižiūrintis 6618 hektarų, iš karto buvo pakviestas vykdyti intensyvią medžioklę – ne su varovais, o tik atrankiąją.
27 klubo nariai pasikeisdami kiekvieną vakarą pamiškėse lipa į bokštelius ir net prie šėryklų į kilnojamąsias lipynes.
Klubas turi 7 stacionarias ir 12 kilnojamųjų lipynių.
Kas vakarą iš 20 turimų bokštelių 6–7 turi būti užimti.
Sėkmingas bokštelis
Tik vakar keturiese išsiruošė medžioti. Kiti jau buvo pavargę.
Vokietijoje dirbantis alytiškis Dainius Lazauskas, išgirdęs, kad klubo bičiuliams reikia pagalbos, nutarė paatostogauti ir dalį laiko skirti šernų medžioklei.
„Varčios“ klubo prezidentas Aurimas Truncė vakar pažliugusiais kaimo keliukais džipu atvežė jį prie pat bokštelio, o pats nuskubėjo prie kito.
Kitame Varčios miško pakraštyje du bokštelius užėmė po žvalgytuvių dienos jėgų dar turintys Raimondas Ribačiauskas su žmona Jelena Tučina.
„Gausaus laimikio nesitikiu, nes dieną žvalgydami mišką medžiotojai nematė nė vieno šerno šviežio pėdsako.
Šernų tikriausiai mūsų plotuose jau vienas kitas teliko. Šiemet sumedžiojome per dvidešimt. O nuo sezono pradžios – praėjusių metų gegužės 1-osios – apie 70.
Gal kiek ir pasitraukė į kitus plotus“, – svarstė A.Truncė, prieš lipdamas į pasirinktą bokštelį prie lapuočių jaunuolyno.
Jame jau šernų tykojo praėjusį ketvirtadienį ir vieną nušovė, kitam medžiotojui, sėdinčiam tame pačiame bokštelyje, irgi pasisekė.
Viliodami šernus medžiotojai pašarą pila ne tik prie šėryklų, bet ir kitose vietose, nors ir miškuose kaip niekada gausu gilių.
Šernė sugrįžo po 20 minučių
Nusileidus saulei, mišką nušvietė priešpilnio mėnulio šviesa.
Lengvai šalo, todėl dieną patirpusį sniegą dengė traški pluta.
„Iš toli išgirdau artėjantį šerną. Bet maždaug pusantro šimto metrų nuo bokštelio staiga apsisuko jaunuolyne ir nubėgo giliau į eglyną.
Gal po dvidešimties minučių vėl pasirodė iš kitos pusės.
Praėjo pro papilto pašaro krūvą net nestabtelėjęs. Sotūs visi. Tiek gilių miške, o viliodami šeriame beveik kasdien.
Negalėjau laukti, nors šūvis buvo rizikingas. Galėjo kabinti jaunų medžių šakas. Bet pataikiau tiksliai. Krito iš karto“, – sakė A.Truncė.
Iš maždaug 100 metrų 19 valandą 48 minutės toli nuaidėjo taiklus šūvis ir pataikė šernei per mentę tiesiai į širdį.
Jį išgirdo ir kiti medžiotojai. Bet daugiau nė vienam nepasisekė pastebėti jokio šerno ar kokio įtartino garso.
Laimikis A.Truncei nesuteikė džiaugsmo, nes teko nušauti paršingą dvejų metų patelę.
„Niekada to nedarydavome. Saugojome pateles, kad gausėtų banda. Labai skaudu pakelti šautuvą prieš jas. Bet privalu paklusti ekstremaliosios situacijos įstatymams, nes mūsų medžioklės plotai atsidūrė pačiame židinyje“, – tvirtino A.Truncė.
Kiaulių maro požymių nerado
Išlipęs iš bokštelio, nušautą apie 100 kilogramų sveriančią šernę vienas išsitraukė iš krūmų ir įkėlė į džipą.
Pasišviesdamas prožektoriumi ją dar apžiūrėjo, bet jokių išorinių kiaulių maro požymių nepastebėjo.
O važiuodamas į „Varčios“ klubui priklausančią pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę telefonu į talką pasikvietė kitų medžiotojų.
Patyrę medžiotojai per gerą valandą sutvarkė nušautą šernę: pakabinę nudyrė kailį ir kartu su galva išmetė į sandarią atliekų duobę, paėmė diafragmos, pažandės limfmazgių, kepenų, kasos, blužnies, kraujo mėginius, kad atliktų trichineliozės ir kiaulių maro tyrimus.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui A.Truncei, turinčiam aukštąjį veterinarijos specialisto išsilavinimą, paprasta tinkamai paruošti mėginius.
Apžiūrėti ir šernės vidaus organai įtarimų dėl maro nesukėlė, bet tikslų atsakymą pateiks Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
