Ledų rago įlanka dėl čia paskandintų kelių dešimčių laivų klaipėdiečių iki šiol vadinama laivų kapinėmis. Tačiau šis Kuršių nerijos kampelis ateityje turėtų tapti dar vienu aktyvaus poilsio mėgėjų traukos centru.
Išvaduoti Kuršių marių akvatoriją nuo laivų liekanų apsispręsta jau seniai, tačiau ne vienerius metus užtruko parengti reikiamus dokumentus, gauti įvairių institucijų išvadas.
Sutvarkyti teritoriją ne kartą ragino ir aplinkosaugininkai, mat ten, kur pamažu yra metalinės konstrukcijos, kaupiasi teršalai. Išvalius akvatoriją, bus apsaugota Kuršių nerijos biologinė įvairovė, taip pat unikalus UNESCO saugomas šios vietovės kraštovaizdis.
Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Garant Diving“ pasitelkusi specialią techniką išsiurbė susikaupusį dumblą ir išgabeno į jūroje esančią dumblo gramzdinimo vietą.
Iš 1,8 ha teritorijos iš viso iškelta apie pusantro tūkstančio atliekų, iš jų metalo laužas sudarė vos dešimtadalį. Likusios atliekos išvežtos į sąvartyną.
Narams teko nelengva užduotis – surinkti visas paskendusių laivų dalis, jas specialia technika iškelti į krantą. Stambiausią metalo laužą – sutrūnijusius laivų korpusus teko pjaustyti tiesiog po vandeniu. Tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, jog didžioji dalis korpusų ne metaliniai, o mediniai. Juos iškelti į krantą buvo daug sudėtingiau.
Laivų kapinės čia atsirado apie 1953-1954 metus, čia buvo skandinamos tik korpusų dalys, likusios senus laivus susprogdinus.
Klaipėdos universiteto mokslininkų grupė prieš kelerius metus tyrė įlankoje paskendusias laivų liekanas. Šoninio skenavimo prietaisu specialistai išžvalgė daugiau kaip 5 ha teritoriją po vandeniu.
To, kas būtų įdomu archeologams ir ką privalu išsaugoti, mokslininkai teigė neradę.
Mokslininkai tuokart surinko naudingos istorinės medžiagos, apklausė tenai dirbusius buvusius laivų kapitonus, paėmė dugno nuosėdų mėginius taršos lygiui nustatyti.
Mokslininkų manymu, išvalytą įlanką derėtų panaudoti rekreacijai. Savivaldybė kol kas nėra numačiusi, ką darys šioje vietoje. Anksčiau kalbėta apie galimybę įrengti jachtų uostelį ir sukurti erdvę, patrauklią turizmui bei aktyviam poilsiui.
Projekto vertė - 6,7 mln. litų. 6 mln. litų savivaldybei pavyko gauti iš Europos Sąjungos fondų, likusi dalis skirta iš miesto biudžeto. Projekto užsakovai džiaugėsi, jog pavyko sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų. Darbai užbaigti dviem mėnesiais anksčiau negu planuota ir kainavo apie 5,5 mln. litų.
