Medžiotojai tvirtina, jog jų pareiga yra vykdyti švietėjišką veiklą, kelti medžiotojų kultūrą. Tačiau modernia šaudykla naudotųsi ne vien tik medžiotojai.
Kai Sūduvos medžiotojų sąjunga prieš trejus metus iškėlė šaudyklos idėją, nebuvo jokių grėsmingų įvykių Ukrainoje bei Rusijoje, nebuvo kalbama ir apie šauktinius, mobilizaciją ir jaunimo karinį parengimą.
„Šiandieninis visuomenės gyvenimo kontekstas pristatomas kaip įtemptas dėl karinių grėsmių. Stebint ir skaitant oficialias naujienas atrodo, jog kariniai scenarijai yra svarbiausia žinia“, – kalbėjo P.Uleckas ir pabrėžė, jog šaudykloje mokytųsi ir šaudymo įgūdžius tobulintų ne tik medžiotojai, bet ir įvairių ginklų savininkai, moksleiviai bei studentai.
„Marijampolės regione apie 6 tūkst. žmonių disponuoja 8 tūkst. ginklų.
Mūsų teisės aktai griežtai reglamentuoja vietas, kuriose galima treniruotis šaudyti. Nėra paslaptis, jog dabar tyliai šaudoma ten, kur kam pavyksta“, – sakė P.Uleckas.
Marijampolės savivaldybė tapo viešosios įstaigos Sūduvos mokomojo šaudymo centro dalininke.
„Tokiu atveju partneriams yra lengviau gauti lėšų iš Europos Sąjungos. Savivaldybė yra ne vienos viešosios įstaigos dalininkė. Šaudyklai iš biudžeto nebus skiriama lėšų“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.
Marijampolės tarybos posėdyje, svarstant klausimą dėl viešosios įstaigos Sūduvos mokomojo šaudymo centro steigimo, „prieš“ balsavo ir susilaikė po du tarybos narius.
Seimo nario Albino Mitrulevičiaus nuomone, šaudyklos idėja turi perspektyvą: „Marijampolėje nėra geros šaudyklos. Joje įgūdžius galės tobulinti policininkai, kariškiai. Sklypas parinktas tinkamoje vietoje.“
Šaudyklą ketinama statyti prie šiaurinio miesto apvažiavimo, netoli miesto valymo įrenginių ir kroso trasos.
„Dar neparengtas galutinis projektas, nes žemė neperduota viešosios įstaigos panaudai. Kol kas į šį sklypą vežamas gruntas iš kasamų „Rail Baltica" tunelių Marijampolėje.
Šaudykla nėra medžiotojų užgaida. Ši iniciatyva sietina su šaudymo sportu.
Bus galimybė šaudyti į tolimus ir judančius taikinius 300 metrų atstumu, į lėkšteles.
Nuo kitų šaudyklų mes, manau, skirsimės dizainu, įrangos kokybe, moderniu lygiu bei papildomomis galimybėmis.
Tobulą šaudyklą įrengti kainuotų apie 1 mln. eurų (pagal Europos Sąjungos standartus), kad žmogus nejaustų, ar jis yra Marijampolėje, ar Londone, – pasakojo P.Uleckas. – Rašysime projektą ES paramai gauti, važiuosime pas kitus galimus rėmėjus: sporto bei olimpinius komitetus. Manome, jog sulauksime Krašto apsaugos ministerijos paramos.“
Praėjusią savaitę P.Uleckas dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje „Visuomeninės iniciatyvos šalies gynybos stiprinimui“ ir joje pristatė Sūduvos medžiotojų sąjungos idėją įrengti šaudyklą.
P.Uleckas kalbėjo apie įstatymo leidybos iniciatyvą, įgalinant visuomeninių organizacijų veiklą, stiprinant krašto apsaugos gynybą.
„Konferenciją organizavo Seimo narys Paulius Saudargas. Jeigu tai, ką girdime viešojoje erdvėje apie galimas grėsmes, yra tiesa, konferencija buvo reikalinga.
Sprendžiant pagal dalyvavusių Seimo narių skaičių – tai tik žaidimas. Konferencijoje dalyvavo vienas vienintelis Seimo narys“, – neslėpė P.Uleckas.
Jis neabejoja, kad moderni šaudykla paskatintų jaunimą domėtis kariuomene, aktyviai praleisti laisvalaikį, ugdytų jaunų žmonių patriotizmą.
Lankytojai būtų mokomi tinkamai elgtis ir naudotis ginklais.
„Nuo pat Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios Lenkijos gynybos ministerija pradėjo tyliai stiprinti savanorių pajėgas, kurios galėtų padėti kariuomenei karo atveju.
Lenkai visoje šalyje įsteigė naujų šaudymo klubų, kuriems jau priklauso keli tūkstančiai narių.
Gynybos ministerija tokiu būdu remia sukarintų darinių kūrimą, kurie, esant reikalui, galėtų papildyti kariuomenę. Pagrindinė jų užduotis būtų – kautis su žaliaisiais žmogeliukais.
Nėra tiksliai žinoma, kiek savanorių iš viso yra prisijungę.
Žiniasklaidoje skelbiama, jog šis skaičius gerokai viršija 20 tūkstančių“, – pateikė P.Uleckas Lietuvos kaimynės pavyzdį.
