Tuomet hidrobiologiniai tyrimai liudijo – marios, kuriose dešimtmečiais dėl užterštumo buvo draudžiamos maudynės, pagaliau apsivalė.
Ir tai, tvirtino specialistai, yra pati geriausia ekologinė naujiena Kuršių marių baseine šį šimtmetį.
Bet šio mėnesio pradžioje užklupus karščiams ir sujudėjus dumbliams, ties Nida Kuršių marių pakrantėse jau pilna dvokiančių gličių žalėsių ir pūvančių žuvų gaišenų.
Į krantą bangų išmestas žuvų stipenas kapoja varnos, nes natūrali mitybos grandinė gamtoje nenutrūkta.
Žvejai dažniau turi tikrinti savo gaudykles ir išrinkti laimikį, kitaip tinkluose žuvys pašvinks.
Poilsiautojai Kuršių mariose dabar ne tik maudytis, bet ir kojų sušlapti ties Nida vengia. O nuo minties sriūbtelėti bent gurkšnį kad ir labai ištroškus iškart nupurto.
Tik ties Atmatos žiotimis Kuršių mariose vanduo gaivus, santykiškai švarus ir tinkamas pliuškentis nerizikuojant užlipti nei ant žuvies dvėselienos, nei ant medūzų drebučių. Žinoma – ne gurkšnoti kaip iš šaltinio, nes kvapas nelabai koks.
Per Atmatos žiotis vandenį iš savo žemupio ir intakų aukštupio plukdo Nemunas ir Minija, jis poilsiautojams Nemuno žemupyje iki šiol garantavo taip geidžiamą atgaivą.
Tiesa, Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius jau perspėja – rugpjūtį, per patį vandens, įkaitusio net iki 26 laipsnių, žydėjimą, pavojus žūti kai kurioms žuvims artėja nenumaldomai.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas viešojoje erdvėje tikino, jog masiškai žuvys dar nekrinta, bet situacija kelia nerimą. Juolab kad kaitra neslūgsta, o lietų sinoptikai prognozuoja trumpą ir gal tik po poros dienų.
Karšiai, sterkai, karosai jau virsta aukštyn pilvu į vandens paviršių. Šis stichinio reiškinio – didelės kaitros – nulemtas padarinys ekologinę situaciją daro vis sudėtingesnę. Fitoplanktonas naktimis naudoja vandenyje esantį deguonį, jo mažėja ir žuvims bei hidrobiontams išlikti sąlygos sunkėja.
