Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, sukauptos pardavus taršos leidimus, turi dvejopą paskirtį. Jos naudojamos bandomiesiems alternatyviosios energetikos projektams įgyvendinti – klimato kaitai sušvelninti, o kartu suteikia tų projektų besiimančioms verslo įmonėms plėtros ir eksporto galimybių.
Sąlygos plėtrai – palankios
Pora Lietuvos bendrovių besivystančiose – Rytų partnerystės ir Azijos šalyse – jau yra įdiegusios prevencinių klimato kaitos technologijų. Jos įgyvendino Aplinkos ministerijos remiamus saulės jėgainių įrengimo projektus Malaizijoje ir Moldovoje.
O šiuo pradedamas dar vienas projektas Gruzijoje. Aplinkos ministerija pasirašė sutartį su viena Lietuvoje veikiančių saulės energetikos įmonių, kuri instaliuos saulės jėgaines trijose vaikų ugdymo įstaigose, esančiose greta Tbilisio.
Pasak techninį projektą įgyvendinsiančios energetikos įmonės vadovo Tomo Šimanausko, saulės jėgainės Gruzijoje – dar naujovė.
„Gruzijoje esame pirmieji, kurie įrengsime keletą saulės jėgainių ant visuomeninių pastatų. Jos gamins elektrą tik jų poreikiams. Šiuo metu atliekame detalius skaičiavimus, kiek mūsų instaliuotos jėgainės sugeneruos elektros energijos ir koks realus jos poreikis.
Pradedame Gruzijoje, imdamiesi projekto pagal sutartį su Aplinkos ministerija, bet kartu tai yra mūsų investicija ne tik į verslo plėtrą, bet ir į aplinkosaugą.
Saulės jėgainės pakeičia tuos energijos šaltinius, kurie išmeta daug teršalų ir skatina klimato atšilimą“, – sakė T.Šimanauskas.
Įgyvendinant projektą bus naudojami Lietuvoje gaminami saulės elementai. Jiems įsigyti bus skelbiamas ir atskiras konkursas.
„Gruzijoje energijai iš atsinaujinančių šaltinių gaminti yra puikios sąlygos, nes joje saulės daug daugiau nei Lietuvoje. Tačiau šioje valstybėje dar nėra dvipusės elektros apskaitos galimybių, tačiau vyriausybė jau prakalbo ir apie tai“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Apskritai Gruzijoje yra ir neelektrifikuotų miestelių. Buvo ketinama statyti hidroelektrinę ir taip juos aprūpinti elektra. Dabar manoma, kad tinkamiausia išeitis būtų saulės jėgainės, nes šiuo metu ši technologija jau yra atpigusi. Tai, anot pašnekovo, niša, kuri itin patraukli lietuviams.
„Vokiečiai nėra linkę investuoti į rizikingesnes šalis, tokias kaip Gruzija ar Rytų Azijos šalys. Bet Lietuvos verslui tai patrauklios valstybės, ypač Gruzija, kuri labai mums draugiška ir kurioje dirba daug verslininkų iš Lietuvos“, – užsiminė T.Šimanauskas.
Stipresni padeda silpnesniems
Kodėl Lietuva, siekdama mažinti klimato kaitą, tiesia pagalbos ranką Gruzijai, nors, atrodytų, saulės jėgainės galėtų būti iškeltos ir ant mūsų šalies mokyklų ar vaikų darželių?
„Klimato kaita yra globali problema, todėl visos pasaulio šalys turi kiek įmanoma labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį, o turtingesnės – dar ir finansiškai padėti mažiau pajėgioms valstybėms. Tokia – solidarumo – nuostata atsirado 2015-aisiais priimtame Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos“, – sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Susitarimas įpareigoja mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ne tik savo šalyse, bet ir padėti tai padaryti kitoms valstybėms. Be to, susitarimu nustatytas ir veiksmų planas, kuris apima 2020–2030 metų laikotarpį. Šiuo metu jam ir yra rengiamasi.
Anot V.Auglio, Lietuva jau ne pirmus metus skiria pinigų žaliesiems projektams plėtoti trečiosiose šalyse. Bet anksčiau pinigai atitekdavo, pavyzdžiui, Žaliajam klimato fondui. Jis vertindavo projektus ir perskirstydavo pinigus.
„Vis dėlto supratome, kad geriausių rezultatų galima pasiekti tada, kai pajamos, gautos už parduotus taršos leidimus, skiriamos konkrečiam projektui ir kai jam įgyvendinti pasitelkiama dar ir privataus kapitalo lėšų“, – paaiškino V.Auglys.
Tai dvipusė nauda, nes padaugėja projektams skirtų lėšų, o ir verslas gauna užsakymų: Lietuvos įmonės didina eksporto galimybes ir pristato savo technologijas.
„Saulės jėgainių projektas jau įgyvendintas Azijoje, keletas jų šiuo metu vykdoma Moldovoje. O dabar pradedamas ir projektas Gruzijoje, kuriam įmonė, mūsų partnerė, skirs 30 proc. savo lėšų. Tad Lietuva tampa vis labiau matoma, mūsų verslas – taip pat“, – sakė V.Auglys.
Jėgainės – ir Malaizijoje
Viena saulės energetikos bendrovių kartu su Aplinkos ministerija yra suteikusi paramą Malaizijai. Pernai ji įrengė saulės jėgaines Sultono Idriso universitete (UPSI) ir Lumuto uoste. Jų paskirtis – ir ekologinė, ir mokomoji.
Pasak Lietuvos ir Malaizijos verslo tarybos prezidento Pauliaus Kunčino, Lietuva – išsivysčiusi šalis. Ji jau gali padėti silpnesnėms valstybėms imtis žaliosios energetikos projektų. „Šis projektas – tai Lietuvos galimybė užimti nišinę rinką, nes žaliosios energijos poreikis Malaizijoje yra didelis.
Tai šalis, kur išmetama ypač daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ji energijai gaminti pigias akmens anglis perka Indonezijoje, šiek tiek sudegina ir savo dujų. Tačiau juk tai – saulėta valstybė. Išplėtojus saulės jėgaines joje būtų gaminama daug ekologiškos energijos“, – teigė P.Kunčinas.
