Siekdama apsaugoti bites ir kitus vabzdžius, 2013 m. Europos Komisija uždraudė naudoti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčius beicus.
Tačiau atsižvelgiant į žemdirbių prašymus šiemet, kaip ir pernai, kai kuriose kitose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, buvo leista sėti šiais beicais apdorotą vasarinių rapsų sėklą, giežtai kontroliuojant jos naudojimą.
Diskutuojant dėl tolesnės šių augalų apsaugos produktų ateities, EK pateikė pasiūlymą apriboti neonikotinoidų naudojimą ir leisti tokius augalų apsaugos produktus (AAP) bei jais beicuotas sėklas naudoti tik uždaruose šiltnamiuose. Neonikotinoidais apdorotų augalų nebūtų leidžiama persodinti į lauką.
Gruodžio 13 d. EK nuolatinio komiteto posėdyje Europos Komisija atidėjo balsavimą dėl šio pasiūlymo. Svarstymo metu už EK pasiūlymą pasisakė 9, prieš – 6, susilaikė 7, neturėjo pozicijos 4 bendrijos valstybės.
Šalims pristigo galutinių Europos maisto saugos tarnybos išvadų apie poveikį bitėms, kai neonikotinoidai naudojami sėkloms beicuoti ir kaip granulės. Be to, nėra patvirtintas vertinimo gairių dokumentas.
Sutarta laukti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) galutinių išvadų, kurios bus pateiktos įvertinus mokslinę informaciją, susijusią su rizika bitėms naudojant neonikotinoidus sėkloms beicuoti ir naudojant kaip granules. Kaip skelbiama šios augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos yra toksiškos bitėms ir gali pažeisti vabzdžių centrinę nervų sistemą, dėl to vabzdys gali ir žūti. Išvadas EFSA planuoja pateikti iki 2018 m. vasario vidurio.
Neonikotinoidai vasarinių rapsų sėkloms beicuoti šiuo metu yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti rapsus nuo kenkėjų ankstyvuose augimo tarpsniuose.
Atsižvelgdama į veiksmingų produktų kovai su kenkėjais trūkumą, Valstybinė augalininkystės tarnyba suteikė išimtį ir leido sėti neonikotinoidais beicuotas rapsų sėklas nustačiusi griežtas sąlygas augintojams, mažinančias riziką bitėms. Be Lietuvos, išimtimi taip pat naudojasi Suomija, Estija, Latvija, Vengrija, Rumunija.
