Žmogui oro tarša yra pavojinga. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, Europoje aplinkos stresoriai sukelia apie 15-20 proc. mirties atvejų, ir oro tarša yra vienas iš jų.
Europos aplinkos agentūra yra pateikusi skaičiavimus – Lietuvoje per metus apie 2,6 tūkst. ankstyvųjų mirčių būna susijusios su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. O visoje Europos Sąjungoje dėl oro užterštumo anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus.
Užduotys – iš Europos
Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, oro taršą sumažinti turi dviem etapais – iki 2020-ųjų ir iki 2030 metų. Tai padaryti mus įpareigoja 2016 metais priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.
Ji numato reikalavimus kiekvienai ES valstybei narei turėti ir įgyvendinti oro taršos mažinimo planą (programą) nacionaliniams oro taršos mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslams iki 2020 ir iki 2030 metų pasiekti.
Taigi ir Lietuva pagal šią direktyvą parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Virginijaus Ausiejaus, turimų stebėjimų duomenimis, nuo 2005-ųjų iki 2017-ųjų oro teršalų kiekis Lietuvoje pamažu mažėjo, bet dar ne tiek, kaip reikėtų.
„Azoto oksidų išmetamas į aplinkos orą 2005-aisiais buvo 41 tūkst. tonų. 2017-aisiais buvo užfiksuotas 22 proc. sumažėjimas“, – sakė V.Ausiejus.
Sieros oksidų išmetamas į aplinkos orą prieš dvejus metus sudarė 13 tūkst. tonų, tad, palyginus su 2005-ųjų duomenimis, jų sumažėjo 53 procentais.
Ne metano lakiųjų organinių junginių išmetamas į aplinkos orą kiekis prieš keturiolika metų siekė 32 tūkst. tonų – 2017-aisiais jis buvo 33 proc. mažesnis.
Amoniako išmetamas į aplinkos orą 2017-aisiais sudarė 29 tūkst. tonų – tai 5 proc. mažiau nei 2005-aisiais.
Smukiųjų kietųjų dalelių išmetamas į aplinkos orą 2017-aisiais sudarė 9 tūkst. tonų. Tai 27 proc. mažiau negu 2005 metais.
„Taigi visų penkių oro teršalų išmetimas sumažėjo. Tačiau dar nepavyko pasiekti tokio sieros bei azoto oksidų ir amoniako kiekio ore sumažinimo, kad jis atitiktų 2020-iesiems nustatytus reikalavimus.
2030-iesiems nustatyti įpareigojimai yra dar griežtesni ir jiems pasiekti reikės daug daugiau pastangų ir politinės valios“, – lrytas.lt yra sakęs V.Ausiejus.
Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta, kad mūsų šalyje iki 2020-ųjų, palyginti su 2005 metais, azoto oksidų išmetimus reikės sumažinti 48 proc., sieros dioksido – 55 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc., amoniako – 10 proc. Tai – didelis iššūkis.
Nuo konvencijos iki plano
Oro tarša susijusi ne tik su žmogaus sveikata ir ekonominėmis sąnaudomis. Ji taip pat kenkia augalams, gyvūnams, miškams – visoms ekosistemoms. Nes teršalai iš oro su lietaus vandeniu patenka ant augalų, į dirvožemį, vandens telkinius.
Štai todėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai (UNECE) priklausančios valstybės dar 1979 metais pasirašė teisiškai įpareigojančią sutartį – JT Tolimųjų oro teršalų pernašų konvenciją. Iki šiol šis tarptautinis susitarimas yra vienintelis pasaulyje tokio pobūdžio regioninės politikos dokumentas.
Jį sudaro 8 palaipsniui priimti protokolai, skirti atskiriems teršalams ar jų grupėms. Jie teisiškai įpareigoja valstybes sumažinti įvairių oro teršalų kiekį, taikyti aplinkosaugines normas ir standartus įvairiems taršos šaltiniams, vykdyti teršalų apskaitą ir prognozes, vertinti oro taršos poveikį ekosistemoms.
Paskutinysis – taip vadinamas Geteborgo protokolas reglamentuoja įvairaus sektoriaus taršos šaltinius ir iš jų išmetamus pagrindinius teršalus.
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Elenos Auglienės, ir 2012 m. atnaujintas Geteborgo protokolas, ir 2016 metais Europos Parlamento ir Tarybos priimta oro taršos mažinimo direktyva nustato penkių svarbiausių teršalų mažinimo tikslus, palyginus su 2005 m. išmestu jų kiekiu.
Tai didžiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui darantys teršalai – sieros dioksidas, azoto oksidai, amoniakas, smulkiosios kietosios dalelės KD2,5, lakieji organiniai junginiai, – išskyrus šiltnamio efektą sukeliantį metaną,. Pastarojo teršalo išmetamo kiekio valdymas nei tarptautiniu, nei ES lygiu iki direktyvos priėmimo nebuvo reglamentuotas.
Automobiliai ir teršalai miestuose
Teršalų koncentracija didžiausia yra miestuose, kur didelės spūstys ir automobiliai juda lėčiau. Taip oras prisotinamas degalų degimo produktų. Tų žmonių sveikatai, kurie dirba arba gyvena didžiųjų miestų centruose, oro tarša daro didžiausią neigiamą poveikį.
Atliktos gyventojų apklausos liudija, kad daugumai jų – net 82 procentams, tai kelia rūpestį.
Tačiau užklausus, ar jie patys sutinka keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, atsisakyti taršaus automobilio, tik mažoji dalis – 34 proc. paliudijo, kad ryžtųsi tai padaryti.
Šiuo metu Lietuvoje didžiausią automobilių parko dalį sudaro senos transporto priemonės.
Bet yra ir naujai registruojamų, kurių išmetamų teršalų kiekis gerokai viršija ES vidurkį.
Štai todėl numatyta skirti lėšų Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatytai priemonei, pagal kurią žmonės bus skatinami keisti dar galinčius dalyvauti eisme, bet taršius automobilius į daug draugiškesnius aplinkai.
Pernai buvo aptarta nuostata, kad finansinė paskata rinktis mažiau taršias judumo priemones – vadinamoji fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija – turėtų siekti 1000 eurų.
Ši oro taršai mažinti ir oro kokybei pagerinti skirta finansinė priemonė bus įgyvendinama etapais.
Pirmajame priemonės įgyvendinimo etape ji bus skiriama žmonėms, atidavusiems atliekų tvarkytojams nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą lengvąjį automobilį ir įsigijusiems kitą, nebūtinai naują, bet ne dyzelinu varomą automobilį, kuris atitiks tam tikrus reikalavimus (kriterijus), įskaitant ir išmetamo CO2 kiekio kriterijų.
Kitame priemonės įgyvendinimo etape numatoma kompensaciją skirti ir atsiskaitymui už naudojimąsi viešuoju transportu.
„Greičiausiai ši finansinė paskata bus skiriama nuo 2020-ųjų. Tačiau dar nėra patvirtinto dokumento, kuriame bus visi atsakymai į klausimus, susijusius su šia kompensacija.
Šiuo metu dar diskutuojama su viešąja įstaiga „Regitra“, Susisiekimo ministerija, teiksiančia kompensacijas Aplinkos projektų valdymo agentūrai, ir kitomis institucijomis.
Turi būti aptartos visos galimos finansavimo sąlygos bei priimti sprendimai, kokius dokumentus automobilių savininkai turėtų pateikti“, – sakė E.Auglienė.
Tuomet, kai dėl kompensacijų bus susitarta, informacija bus paskelbta visuomenei, kad ji pateiktų nuomonę ir siūlymus.
Skatins keisti katilus
Orą teršia ne tik transportas, bet ir deginamas kietasis kuras. Pats taršiausias iš jų yra medžio anglys. Nors ir mažiau, bet vis tiek smarkiai aplinkos orą teršia ir individualiuose namų ūkiuose būstui šildyti deginamas biokuras.
Pasirodo, kad net ir Europos Sąjungos ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkantis mediena kūrenamas katilas į aplinką gali išmesti maždaug 25 kartus daugiau itin smulkių kietųjų dalelių, nei 10 metų senumo sunkioji transporto priemonė.
Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis lrytas.lt yra sakęs, kad blogiausia, kai kietasis kuras deginamas pasenusiuose, techniškai netvarkinguose įrenginiuose.
Jei pakura ir dūmtraukis nėra laiku išvalomi, į aplinkos orą patenka daugiau sveikatai pavojingų teršalų: smulkių kietųjų dalelių bei vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno. Būtent šildymo sezono metu šių teršalų koncentracija ore smarkiai padidėja.
„Nuo šių metų visoje Lietuvoje žmonės, keičiantys senus biokuro katilus į šilumos siurblius, gali gauti finansinę paramą. Galimybė pasikeisti seną katilą į efektyvesnį 5 klasės standartą atitinkantį biokuro katilą skirtingais vertinimo balais diferencijuota atsižvelgiant į keičiamo katilo naudojimo vietą – tos vietos aplinkos oro užterštumą ir teritorijos gyventojų tankumą. Finansuojama ne daugiau 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – sakė Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja.
Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane vos ne visą jo įgyvendinimo laiką numatoma teikti finansinę paramą gyventojams, kurie būstą šildo kietuoju kuru ir norės senus šildymo įrenginius pasikeisti kitais, naudojančiais atsinaujinančios energijos išteklius.
Keičiant juos naujais biokurą deginančiais šildymo įrenginiais bus atsižvelgiama į aplinkos oro užterštumo lygį.
Taip pat bus siekiama teikti finansinę paskatą būstams, kurie jungsis prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Oro taršai mažinti – daugybė priemonių
Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra numatyta ir daugiau priemonių. Jos grupuojamos pagal atskirus teršalus, kurių išmetamą kiekį reikia mažinti.
Kiekvienas teršalas, išmetamas iš įvairių ūkio sektorių, yra kenksmingas aplinkai. Tačiau paprastai vienas ar keletas sektorių yra „vyraujantys“ pagal to teršalo išmetimų apimtį. Todėl sutelkus į juos dėmesį taršos mažinimas tampa efektyviausias.
Pavyzdžiui, amoniakas yra iš esmės žemės ūkio sektoriaus teršalas, išmetamas daugiausia iš gyvulininkystės ūkių, nes juose kaupiasi mėšlas ir srutos. Tai pat ūkiuose taršą sukelia neorganinių ir organinių trąšų naudojimas.
Plano priemonės šiam teršalui valdyti yra siejamos su Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso parengimu ir taikymu.
„Planuojama skirti finansines paskatas tam, kad neorganines trąšas ūkiai keistų organinėmis trąšomis, atnaujintų jų naudojimo technologijas – įsigytų šiuolaikines trąšų skleidimo ir greito įterpimo į dirvą įrangą.
Paskatų būtų skiriama ir Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse numatytoms priemonėms, susijusioms su oro taršos mažinimu, įgyvendinti. Taip pat bus atnaujinamos taisyklės, pagal kurias projektuojami gyvulių ūkių pastatai, bus siekiama nustatyti reikalavimus esamų gyvulininkystės pastatų eksploatavimui“, – sakė E.Auglienė.
Didžiausias oro teršėjas sieros dioksidu yra naftos perdirbimo sektorius bei kuro deginimas. Tam, kad tarša šiame sektoriuje mažėtų, plane yra numatytos pramonės įrenginiams modernizuoti.
Finansinė paskata numatyta ir įmonėms, kurios pagal ES reikalavimus imsis modernizuoti kietojo kuro deginimo įrenginius gerokai anksčiau, nei privalėtų tai padaryti direktyvoje nustatytais terminais.
Dar vienas oro taršos šaltinis – lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną. Į aplinkos orą jie patenka naudojant tirpiklius, perdirbant naftą, saugant ir paskirstant naftos produktus, gaminant šilumos energiją namų ūkiuose.
Plane numatytos priemonės naftos perdirbimo ir naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuose siekiant tobulinti šių teršalų nuotėkio aptikimo technologijas ir taikyti jų išsiskyrimo mažinimo priemones. Numatytas labai aktualus visuomenės švietimas siekiant mažinti tirpiklių vartojimą namų ūkiuose.
Didžiausią įtaką azoto oksidų išmetimui turi kelių transporto sektorius. Jie priklauso ne tik nuo šiame sektoriuje naudojamos degalų rūšies – dyzelino arba benzino. Jiems įtaką daro ir transporto priemonių konstrukciniai ypatumai. Jie priklauso nuo to, kada transporto priemonė pagaminta, kokius teršalų išmetimo (EURO) standartus ji atitinka ir dėl to sunaudoja daugiau ar mažiau degalų.
Žinant, kad aplinkos oro tarša dažnai priklauso nuo piliečių gautos informacijos apie taršos neigiamą poveikį sveikatai ir nuo jų sąmoningumo, plane svarbi vieta atitenka priemonėms, skirtoms nacionalinio aplinkos oro taršos vertinimo ir oro taršos poveikio sveikatai vertinimo stiprinimui.
Pagal planą, planuojama visuomenei kasmet teikti Lietuvos oro taršos apžvalgas, oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatus ir taip didinti visuomenės informuotumą bei jos sąmoningumą.
Nes būtent žmonės renkasi, ką deginti savo būstų šildymo įrenginiuose, kokiais automobiliais važinėti ar daugiau judėti pėstute, dviračiu ar kitomis dabar labai populiarėjančiomis judumo priemonėmis. Kiekvienas toks pasirinkimas yra tiesiogiai susijęs su oro kokybės blogėjimu arba gerėjimu.
Plane nustatytos priemonės iki 2030 metų. Pagal oro taršos mažinimo direktyvos reikalavimus, planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus. Toks plano peržiūros periodiškumą įteisino šiemet balandį ir Vyriausybė.
