Pasak parlamentarės, Baltijos jūroje ir jos pakrantėje jau ne vienus metus stebima tarša, o vien tik šių metų sausio mėnesį iš jūros išplauti teršalai užteršė 50 kilometrų pajūrio ruožą palei Kuršių neriją, kuri yra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Viešojoje erdvėje mokslininkai įvardija, kad iš jūros išplaunami teršalai yra parafinas, o galimas šaltinis – praplaukiantys tanklaiviai, rusų naftos platforma prie Karaliaučiaus ir kiti objektai, tačiau kol kas laukiama oficialių tyrimų rezultatų.
Kartu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė primena, kad Europos Sąjungos Jūrų strategijos direktyvoje numatytas tikslas – iki 2020 m. pasiekti gerą jūros vandenų aplinkos būklę, toliau užtikrinti jos apsaugą ir išsaugojimą bei užkirsti kelią jos būklės blogėjimui.
Rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonų tvarkymo nustatyti pakrančių planavimo ir tvarkymo principai, į kuriuos turi atsižvelgti valstybės narės. Taip pat direktyvoje dėl taršos iš laivų numatomos sankcijos asmenims, atsakingiems už teršalų išmetimą į jūrą.
Seimo narė į Europos Komisijos narį V. Sinkevičių kreipiasi, prašydama pasidalinti tolesniais veiksmais inicijuojant diskusijas, reikalingų teisės aktų keitimų ar korekcijų bei susitarimų planais.
Taip pat A. Gedvilienė eurokomisaro prašo pakomentuoti, kokie numatomi tolimesni Europos Komisijos planai dėl didesnės Baltijos jūros taršos prevencijos ir ar planuojama peržiūrėti tikslus ir nustatyti naujus, nes dabartinis tikslas nustatytas iki 2020 metų.
„Manau, kad tiek pastarasis įvykis, tiek kiti Baltijos jūros taršos atvejai rodo, kad tai nebėra vien Lietuvos kompetencijoje, nes išeina ir į bendro Europos Sąjungos (ES) reguliavimo ir net santykio su trečiosiomis, ES nepriklausančiomis, valstybėmis sritį.
Todėl šiems klausimams būtinas netgi visos Europos Komisijos dėmesys. Taip pat nuolatiniai Baltijos jūros taršos atvejai, žuvų išteklių mažėjimas, nekintančios teršalų koncentracijos jūros aplinkoje rodo tai, kad gali būti nepasiektas geros jūros aplinkos būklės tikslas“, – teigė A. Gedvilienė.
Ji primena, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Aštuonios iš devynių valstybių, kurios ribojasi su Baltijos jūra, yra Europos Sąjungos narės, tačiau užterštumo problemos neišsprendžiamos jau daugelį metų.
