Ir sekmadienį žolė liepsnojo įvairaus didumo plotuose, dalyje jų ji buvo padegta specialiai, dalyje – užsidegusi nuo pavasarinio apsitvarkymo metu sukrautų šiukšlių laužų.
Kaip šį pirmadienį skelbiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sudarytoje sekmadienio įvykių apžvalgoje, pirmieji iškvietimai dėl degančios žolės ugniagesius pasiekė po vienuoliktos valandos. Tiesa, prieš tai kažkas leido sau piktai pajuokauti esą dega bažnyčia Kaune, Panemunėje. Bet tai buvo melas.
O žolė daugelyje minimos valdybos aptarnaujamų teritorijų tikrai degė, – Garliavos (Kauno r.) apylinkių seniūnijos Pagirių kaime, taip pat – Kauno mieste. Kai kur pievose siautėjusias liepsnas užgesino patys gyventojai.
Po vidurdienio ugniagesiams adresuotų pranešimų apie degančią žolę ženkliai padaugėjo, ir taip tęsėsi iki pat vakaro. Jų buvo iš Kauno Maironiškių gatvės, Kėdainių r. Vilainių kaimo, Raseinių r. Aužilių kaimo.
Sekmadienį didžiausiame, net 4 ha, plote pernykštė žolė degė Karmėlavoje (Kauno r.), netoliese tarptautinio oro uosto, tad jo darbuotojai talkino ugniagesiams gesindami liepsnas.
Gyventojai susikūrė didelį laužą, degindami gamtines atliekas Pušyno gatvėje, Kauno mieste, kur savivaldybės komunalinė įmonė už papildomą, maždaug 5 eurų mokestį, padeda ir be ugnies tokiomis atliekomis atsikratyti (pilni žaliųjų atliekų konteineriai išvežami 2 kartus per mėnesį).
Laimei, liepsnos nuo laužo niekur neišplito. Bet taip nutiko Kėdainių r. Sangailių kaime, kur laužo ugnis netruko peršokti į pernykštės žolės plotą. Ugniagesiams teko pasidarbuoti ir Raseinių bei kituose rajonuose, kuriuose tebegyvuoja nelemta „tradicija“ pavasarį padegti iš rudens likusias nenušienautas pievas.
Veiverių gatvėje (Kauno mieste) nuo degančio plastikinio konteinerio sekmadienį nukentėjo namas, greta kurio jis stovėjo, – apdegė siena, – teigiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešime.
Per parą ugniagesiai 69 kartus malšino gaisrus atvirose teritorijose
Praėjusią parą ugniagesiai 69 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, išdegė 42,8 ha, pirmadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Daugiausiai, 58 kartus, vykta gesinti pievų, jų išdegė 41,5 ha. Taip pat gesintas miškas ir kito tipo atviros teritorijos.
Nuo metų pradžios Lietuvoje jau kilo 531 atvirų teritorijų gaisrai, per juos išdegė 343,5 ha teritorijų. Per 300 gaisrų kilo nuo kovo pradžios, jų metu išdegė apie 250 ha atvirų teritorijų.
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės ir primena, kad sparčiai plintantys jos gaisrai kasmet pasiglemžia dešimtis namų, kartais nusineša žmonių gyvybių.
Penkerių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis siekia 515 gaisrų.
Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė ir užtraukia nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų baudą.
