Kauno apygardos prokuratūra pagaliau pradėjo aplinkybių patikslinimą, tačiau vietos gyventojams viena aplinkybė gerai žinoma jau kelis dešimtmečius – gruntas paupyje skleidžia bjaurų tvaiką, o vandenyje plūduriuoja naftos produktų dėmės.
Abejonių nekelia ir teršalų kilmė – tai dar sovietmečiu veikusios geležinkelio pabėgių gamybos įmonės palikimas.
Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai vien šiais metais gavo beveik pusšimtį pranešimų dėl sklindančių teršalų ir tikino į juos reaguojantys.
Bet aplinkosaugininkų reakcija pasireiškė tik privalomuoju įpareigojimu žemės sklypą valdančioms bendrovėms „Lietuvos geležinkeliai“ bei „Regio“ parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą.
„Lietuvos geležinkeliai“ planą parengė, o „Regio“ nurodymą apskundė teismui ir galutinis sprendimas nepriimtas.
Kauno savivaldybės administracija rūpinasi teršalų surinkimu ir utilizavimu, moka už šias paslaugas iš miesto biudžeto, tačiau tai – tik kova su padariniais, o ne su priežastimi.
Paveikti žemės sklypų šeimininkų miesto valdžia neturi galių.
Tuo metu į lėtai plaukiančius teršalus žvelgiantys kauniečiai gerai prisimena, koks skandalas kilo Klaipėdoje paaiškėjus, kad „Grigeo“ įmonė galimai nuodija Kuršių marias. O kaip greitai buvo sudoroti dauguma Girstupio upelio Kaune teršėjų – jie patys puolė rašyti prašymų prisijungti prie miesto nuotekų sistemos.
Į tas pačias Kuršių marias įtekantis Nemunas nuodijamas kelis dešimtmečius. Visi apie tai žino, viską mato, tačiau niekaip neranda išeities.
Turbūt teks palaukti laikų, kai litras benzino kainuos bent 10 eurų ir iš Nemune surinktų teršalų bus galima išsunkti bent šiek tiek vidaus degimo varikliams skirto eliksyro.
