„Prosecco“ – putojantis baltasis vynas, gaminamas Italijos kalnų vynuogynuose – yra vienas mėgstamiausių europiečių gėrimų. Visgi vynuogių derlius mažėja, o ūkininkus žlugdo ekstremalių oro sąlygų ir dirvožemio degradacijos derinys.
„Rizika yra ne tik žemės ūkio produkcijos nuostoliai ar kraštovaizdžio pokyčiai, darantys neigiamą poveikį vietos ekonomikai. Yra rizika prarasti ištisų bendruomenių istoriją ir kultūrines šaknis“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, dr. Paolo Tarolli iš Padovos universiteto Italijoje.
Grėsmė gali kilti ir kitoms vynuogių veislėms bei vyno rūšims, pavyzdžiui, burgundiškam, „Grand Cru“ ir Kabernė sovinjon (Cabernet Sauvignon) vynams.
Kodėl didžiausia grėsmė – „Prosecco“?
Ekstremalūs orai apsunkina „Prosecco“ gamintojų gyvenimą. Staigūs, intensyvūs lietūs sukelia staigią dirvožemio eroziją ir „šlaitų griūtis“ stačiuose Šiaurės Italijos vynuogynuose.
Kita problema – sausra, dėl kurios labai sunku drėkinti pasėlius. Šiais metais „Prosecco“ gamintojus užklupo didžiulės pavasario liūtys ir kruša, o po jų sekė alinančiai karšta vasara.
Gamintojai mano, kad dėl klimato kaitos sukeltų nepastovių orų Italijos vynuogių derlius gali sumažėti net penktadaliu.
Auginti šiam vynui reikalingas vynuoges kitur taip pat nėra išeitis. Unikalus „Prosecco“ skonis atsiranda būtent dėl to, kad jos auginamos dideliame aukštyje.
Kalnuose auginamos vynuogės yra mažesnės, jose odelės yra daugiau, nei kitose vynuogėse, todėl jos yra intensyvaus skonio. Be to, vynuogės gauna daug saulės, tačiau dėl aukštai virš jūros lygio esančios vėsos jos neperkaista.
Šio derliaus paklausa yra didžiulė – per penkerius metus ji išaugo daugiau kaip 33 proc. Palyginimui, prancūziško šampano paklausa per tą patį laikotarpį išaugo tik vienu procentu.
Tačiau nuimti derlių tokiose aukštikalnėse nėra lengva. Vynuogių auginimas statesniuose nei 30 proc. šlaituose vadinamas „herojiška vynuogininkyste“.
Dr. P.Tarolli teigia, kad dėl demografinių pokyčių ir žmonių išvykimo iš kaimo vietovių kalnuose labai trūksta darbo jėgos, o dėl niokojančio klimato kaitos poveikio bus dar sunkiau rasti naują vynuogininkų kartą.
„Naujoji karta nenorės toliau dirbti ekstremaliomis sąlygomis, jei ekonominė nauda bus menka“, – perspėja mokslininkas.
Grėsmė kyla ne tik vynuogėms
Dėl klimato kaitos kenčia ne tik vynuogiū derlius – klimato kaita naikina pasėlius visame pasaulyje.
Per pastaruosius kelerius metus dėl aplinkos sąlygų smarkiai sumažėjo ryžių derlius Šiaurės Italijoje, alyvuogių aliejaus produkcijos kiekis Ispanijoje ir miežių derlius Jungtinėje Karalystėje.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) įspėjo, kad klimato atšilimui pasiekus 1,5 laipsnio, maždaug 8 proc. pasaulio dirbamos žemės taps netinkama žemės ūkiui.
Gegužės mėnesį paskelbtoje Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad yra 66 proc. tikimybė, jog vidutinė metinė pasaulio temperatūra per artimiausius penkerius metus pasieks 1,5 laipsnio aukštesnę temperatūrą nei prieš industrializaciją.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
