Kupiškio r. įkurtame ekologiniame ūkyje drauge su broliais šeimininkaujanti Kristina Kazlauskaitė dalijasi, kad ekologiškais laikomi kiaušiniai, kuriuos deda ekologinės gamybos ūkyje užaugintos vištos. Tokiame ūkyje turi būti laikomasi visų reikalavimų, numatytų Europos Sąjungos reglamentuose, taip pat Lietuvos Respublikos ekologinio žemės ūkio taisyklėse. Taip pat šis gamybos procesas turi būti sertifikuotas sertifikavimą atliekančioje VšĮ „Ekoagros“.
Nusprendė plėsti asortimentą
Agronomės išsilavinimą turinti moteris pasakoja, kad anksčiau ekologiniame ūkyje augino tik augalininkystės produkciją ir eksportuodavo ją į Vokietiją, Olandiją, kitas Europos šalis. Tačiau Europos Sąjunga šiose šalyje pakankamai plačiai plėtoja Žaliąjį kursą, todėl jose įsikūrė daug vietinių ūkių, kurie ėmė gaminti pakankamai žaliavos, todėl moters ūkyje pagaminta žaliava kuo toliau, tuo ilgiau užsibūdavo sandėliuose, ji negalėdavo jos realizuoti.
„Atsirado poreikis kad kas nors sulestų grūdus, kuriuos užauginame, ir galėtume pasiūlyti produkciją jau vietiniam vartojimui. Taigi iš vienos pusės tai buvo noras susitvarkyti savo produkciją. Kitas aspektas – norėjosi plėsti asortimentą. Kiaušinis yra vienas pagrindinių produktų kiekvieno gyventojo krepšelyje, tad norėjome, kad ekologišką produkciją vartotų daugiau gyventojų“, – kaip atrodė ekologinės paukštininkystės verslo pradžia dalijasi moteris.
Reikalavimai ūkiui – itin griežti
Ūkininkė K.Kazlauskaitė pažymi, kad pagrindinis reikalavimas auginant vištas ekologiniame ūkyje yra sudaryti galimybę joms kasdien išeiti į lauką pasiganyti: „Lauke višta mato saulę, jaučia vėją, gali pasikapstyti pievoje, kad gautų reikalingų medžiagų. Nustatyta, kad kiekvienai vištai priklauso ne mažiau nei 4 m2 pievos. Kalbant apie vidines patalpas, jeigu įprastinėmis sąlygomis auginamų vištų daržinėje 1 m2 gali tekti 9 vištoms, tai ekologiniame – 6-ioms. Taigi jos turi daugiau ploto. Be to, paukščiai ekologiniame ūkyje negali būti laikomi narvuose ar už grotų. Taip pat turi būti užtikrinta, kad pro daržinėje esančius langus patektų dienos šviesa, negali būti dirbtinai reguliuojama dienos trukmė, kas kartais daroma įprastiniuose ūkiuose.“
Pašnekovė teigia, kad antras labai svarbus dalykas – vištos gali būti lesinamos tik ekologiškais pašarais.
„Grūdai turi būti užauginti ekologiškai, pašare negali būti GMO, purkštų grūdų, sintetinių, augimą skatinančių medžiagų, papildomų medžiagų, skirtų trynio raudonumui pagerinti ir panašių nenatūralių priedų. Kitas dalykas, gydymui gali būti naudojamos tik vaistažolių ištraukos, įvairios žolelės. Vaistus pagal veterinaro receptūrą galima vartoti tik išskirtiniais atvejais. Tokios vištos dedami kiaušiniai negali būti ženklinami kaip ekologiški ir tiekiami į rinką 10 dienų, kai įprastiniai kiaušiniai jau gali būti tiekiami po 5 dienų. Taigi laukimo laikas – dvigubai ilgesnis“, – sako kupiškėnė.
Susiduria su sunkumais
Sudėtingiausia ūkininkaujant ekologiniame ūkyje, anot pašnekovės, yra tai, kad Lietuvoje nėra daug ekologinių ūkių ir atsiranda problema, kai reikia pakeisti esamas vištas naujomis.
„Iki 2022 m. galėdavome nusipirkti neekologišką iki 16–17 savaičių ūgtelėjusią vištaitę, tada 6 savaites šerti ją tik ekologiškais pašarais, leisti į ekologiškas pievas, pritaikyti visas reikalingas sąlygas ir jų dedami kiaušiniai tapdavo ekologiškais. Šiandien turime įsigyti jau paaugintas vištaites iš ekologinės veislininkystės ūkio, kuris augina jas nuo vienadienio viščiuko, arba patys augintis vištas nuo 1 dienos viščiuko. Kadangi višta pradeda dėti kiaušinius tik apie 5 mėnesį, jai užauginti reikalinga patirtis, atskiros patalpos bei atskira technologija“, – atvirauja ūkininkė.
Kontroliuojamas visas procesas – nuo lauko iki stalo
Paklausta, ar sunku įgyvendinti ekologiniam ūkiui keliamus reikalavimus, o paskui išlaikyti turimus sertifikatus, K. Kazlauskaitė prisipažįsta, kad tai daryti iš tiesų sunku, nes kontrolė labai griežta. Kontroliuojamas visas procesas – nuo lauko iki stalo.
„Sykį per metus vyksta privalomos kasmetinės patikros, bet būna ir papildomų, apie kurias nepranešama. Taip pat būna patikrų, kai paimami kiaušiniai iš prekybos vietos ir tikrinama jų kokybė. Maisto ir veretinarijos kontrolė atsakinga už bendruosius reikalavimus. Jie tikrina ūkį. O už ekologinių standartų laikymąsi atsakinga sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“, – dalijasi ūkininkė.
Ekologišką produkciją renkasi ir vartotojai
Vartotojui lengva atpažinti ekologiškus kiaušinius, kiekvienas iš jų ženklinamas numeriu. Jei kodas prasideda skaičiumi 0, vadinasi, kiaušinis yra iš ekologinio ūkio. Kiaušiniai, ženklinami kodu, kuris prasideda skaičiais 1, 2 arba 3 nebus ekologiški, nes juos dedančių vištų laikymui keliami ne tokie griežti reikalavimai.
Panevėžietė Violeta Valentukevičienė sako, kad kuo natūralesnius produktus vartoti ją skatina rūpinimasis sveikata.
„Norisi vartoti produkciją be chemijos. Tikiu, kad jei paukštis auginamas be augimo hormonų ar antibiotikų, jo produktai – daug sveikesni. Pastebėjau, kad mėsos bei kiaušinių iš natūraliai užaugintų vištų netgi skonis skiriasi. Man ekologiška produkcija daug gardesnė. Vaisių, daržovių ir žalumynų užsiauginu prie namų. O štai paukštieną bei kiaušinius dažniausiai įsigyju iš ūkininkų. Perku tik lietuvišką produkciją, nes noriu paremti vietos ūkininkus. Be to, žinau, iš kur ji atkeliauja, kokiomis sąlygomis laikomi paukščiai. Laisvai vaikščioti galimybę turinčios ir sveikai lesinamos vištos auga be jokio streso ir, neabejoju, tai turi įtakos iš jų gaminamos produkcijos kokybei“, – įsitikinusi pašnekovė.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
