Nors tyrimų, kiek atliekų susidaro Lietuvos festivaliuose, dar nėra, tuo jau kurį laiką susirūpinusi Jungtinė Karalystė. Pasirodo, kad per metus festivaliai yra atsakingi už daugiau nei 20 tūkst. tonų anglies dvideginio emisijų ir beveik 26 tūkst. tonų atliekų, kurių dauguma – 70 proc. – keliauja tiesiai į sąvartynus.
Pastebi teigiamas tendencijas
Visgi gerai praleisti laiką galima ir tausojant gamtą, o teigiamos tendencijos, sako aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas, jau pastebimos.
„Festivaliai ir kiti renginiai, kuriuose susirenka tūkstančiai dalyvių, tampa vis draugiškesni gamtai, o prie to prisideda ir organizatoriai, ir patys lankytojai“, – tikina specialistas.
Lankytojų sąmoningumu džiaugiasi ir vieno didžiausių renginių Lietuvoje – Dainų šventės – atstovai.
„Dainų šventės dalyvių bendruomenė – nepaprastai sąmoningi, pilietiški žmonės, tad žinoma, jiems svarbu ne tik kalbėti, bet ir daryti“, – sako Dainų šventės direktorius Saulius Liausa.
Pasak jo, dalyviai aktyviai prie tvarumo prisideda dar iki pačios šventės – štai žygio per Lietuvą metu pagamino tūkstančius inkilų, kuriuos iškėlė medžiuose. Visgi nesvetimos jiems ir daugkartinių indų idėjos.
„Organizatorių iniciatyvą atsisakyti vienkartinių vandens buteliukų dalyviai taip pat priėmė labai teigiamai, puikiai suprasdami, kad susitelkę galime išties stipriai pagerinti Dainų šventės tvarumo rodiklius.
Apskritai organizuodami šventę remiamės talkos mąstymu – susiburiame tam, kad turėdami taupius biudžetus pasiektume ne išorinio blizgesio, o vertybines patirtis dovanojančių rezultatų“, – priduria S.Liausa.
Sprendžiama viena didžiausių problemų
Viena didžiausių masinių renginių problemų – vienkartiniai indai. L.Černiauskas sako, kad prie šios problemos sprendimo prisidėjo ir Europos Sąjunga, 2021 metais uždraudusi prekybą vienkartiniais plastikiniais gaminiais.
Visgi specialistas pastebi, kad ir festivalių ar koncertų organizatoriai vis atsakingiau rūpinasi atliekų tvarkymu ir griežtina sąlygas renginio prekeiviams, kviečia juos nenaudoti arba naudoti kuo mažiau vienkartinių indų.
„Vis dažniau gėrimus siūloma pilti į iš namų atsineštas stiklines ar bokalus, arba festivalio metu sumokėti depozitą už bokalą, kurį grąžinus, atgaunamas ir sumokėtas depozitas. Kelias dienas besitęsiančiuose renginiuose rekomenduojama naudoti atsivežtus daugkartinius indus maistui ir gėrimams.
Tokia idėja populiarėja ir masiniuose pėsčiųjų žygiuose. Kai kurių renginių organizatoriai suteikia galimybę įsipilti vandens, lankytojai kviečiami į renginius atsinešti savo gertuves“, – vykstančius daugkartinių indų nepamiršti ragina L.Černiauskas.
Ir nors kai kam tai gali pasirodyti smulkmena, Dainų šventės komunikacijos koordinatorė Ieva Krivickaitė sako, kad vandens buteliukų atsisakymas dalyvių maitinime buvo vienas reikšmingiausių sprendimų, prisidėjusių prie tvaresnio festivalio.
„Tai – didžiulis žingsnis, nes per visą šventės savaitę repeticijų ir renginių metu dalyviams patiekiama apie 250 tūkst. maisto porcijų. Dalyviai atsiveš gertuves, o jas užsipildyti jiems padės „Vilniaus vandenys“, – paaiškina I.Krivickaitė.
Tvarūs, nors ir mažiau matomi sprendimai
Vienkartinių indų krūvas ar perpildytas šiukšlines pastebėti nesunku, tačiau yra ir daugiau aspektų, lemiančių festivalio tvarumą. Vienas iš jų – degalai, naudojami tiek festivalio partnerių transporto priemonėse, tiek dyzeliniuose generatoriuose.
„Korporacija „Neste“ su įvairiais renginiais ir festivaliais Suomijoje ir kitose Baltijos šalyse bendradarbiauja jau kelerius metus. Bendradarbiavimo metu partneriams tiekiamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“.
Nors šie metai yra pirmieji Lietuvoje, kai su gerai žinomais festivaliais bendradarbiaujame tokiu formatu, į partnerystes ateityje žvelgiame pozityviai. Ypač, jei tai prisideda prie tvarumo tikslų ir siejasi su mūsų tikslu – palikti švaresnę planetą ateities kartoms“, – sako „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė.
Šie degalai yra gaminami iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, tarp kurių – daugumai puikiai pažįstamos kasdienės atliekos: panaudotas kepimo aliejus, įvairios augalinio aliejaus perdirbimo, gyvūninės kilmės riebalų atliekos.
„Šių degalų išskirtinumas rinkoje yra toks, kad, palyginti su tradiciniu iš iškastinių žaliavų pagamintu dyzelinu be biopriedų, per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų*“, – priduria J.Matisonė.
Kelionė link tvarumo – mažais žingsneliais
L.Černiauskas pastebi, kad jei anksčiau festivaliui pasibaigus teritorija būdavo nuklota atliekomis, dabar jos vis atsakingiau išmetamos į konteinerius, o ne šalia jų.
Daugėja, sako specialistas, ir biotualetų, o daugiau dėmesio skiriama ir jų priežiūrai.
„Jais atsakingiau naudojasi ir lankytojai, dalyvių patogumui organizatoriai parūpina lauko praustuvių nusiplauti rankoms“, – pastebi L.Černiauskas.
Tačiau nors sąmoningumas ir auga, kai kur dar reikia pasitempti. Specialistas sako pastebintis, kad dalis organizatorių pamiršta svarbiausią taisyklę – pasirūpinti pakankamu skaičiumi konteinerių, o ypač pasigendama konteinerių pakuočių atliekoms. Jis taip pat organizatoriams pataria konteinerius aiškiai sužymėti, nurodant, kur kokias atliekas mesti.
I.Krivickaitė taip pat pritaria, kad paprasti klausimai ir kelia daugiausia iššūkių.
„Dainų šventės atveju tai, žinoma, maitinimas, tad ne be reikalo šią sritį imamės tobulinti pirmiausia“, – sako Dainų šventės komunikacijos koordinatorė.
Ką galime padaryti kiekvienas?
Norintys prisidėti prie tvaresnės ateities turėtų nepamiršti kelių paprastų dalykų, o vienas svarbiausių – pasiruošimas.
Jei vykdami į festivalį norite pasipuošti, neskubėkite pirkti naujų drabužių, kuriuos, tikėtina, užsidėsite vos kartą. Pasižvalgykite spintoje, pasiskolinkite ar apsikeiskite drabužiu su draugu, apsilankykite dėvėtų rūbų parduotuvėse arba pasitelkite fantaziją ir atnaujinkite senuosius drabužius.
Nepamirškite į kuprinę įsidėti daugkartinių indų, gertuvės, o kelionę planuokite iš anksto – galbūt automobilį iškeisite į smagią kelionę traukiniu ar autobusu, o galbūt susikooperuosite ir pavyks tilpti į vieną pilną, o ne du pustuščius automobilius?
O štai L.Černiauskas taip pat primena, kad ir renginio vietos švara festivalio metu priklauso ne tik nuo atliekų tvarkytojų pastangų, bet ir nuo dalyvių elgesio, todėl norėdami džiaugtis švaria aplinka turime patys prie to prisidėti.
„Ne vietoje numestos pavienės atliekos bendro vaizdo gal ir nesugadins, tačiau čia svarbi ir žmogaus psichologija – kiekviena ne vietoje numesta atlieka gali ir kitus paskatinti daryti tą patį, todėl labai svarbu elgtis atsakingai – naudoti daugkartinius indus, o atliekas rūšiuoti“, – primena specialistas.
*Duomenys: 2022 m. pasauliniu mastu patiekto Neste MY Renewable Diesel ŠESD sumažinimas, lyginant su tik iš naftos pagamintu dyzelinu. ŠESD kiekio sumažinimo procentinė dalis skiriasi, atsižvelgiant į konkretaus regiono teisės aktus, kuriuose numatyta skaičiavimo metodika (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (RED II) Europoje ir Kalifornijos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų standartas (LCFS) JAV), ir į gaminiui gaminti naudojamų žaliavų derinį kiekvienoje rinkoje.
