Palangos pakraštyje, greta Pajūrio regioninio parko, nuosavame name apsigyvenę naujakuriai vasarinį apavą, kurį avėdami dirba lauke ar eina į mišką ar paplūdimį, palieka lauke.
„Taip patogiau – tiesiog įsispiri, ir eini dirbti ar pramogauti. Be to, su apavu į namus prisinešame daug smėlio. O dėl vagysčių niekada nesijaudinome – tai buvo senos arba paprastos lengvos šlepetės ir kiti lauko batai, be to, ir vagysčių aplink mus nepasitaikė“, – pasakojo palangiškė Irma.
Keistos istorijos, susijusios su šlepetėmis, prasidėjo dar birželį. Vieną rytą atsikėlusi šeima prie durų nerado net kelių lauko šlepečių. Pasidairę rado jas išmėtytas įvairiose kiemo vietose.
„Tuomet siautėjo dideli vėjai, tad netvarką suvertėme jiems“, – pasakojo Irma.
Padėjusi apavą saugesnėje vietoje šeima ir kitą rytą vieną šlepetę rado „nupūstą“ ant žvyro krūvelės. Tas pats pasikartojo dar keletą kartų.
„Būdavo keista, kad šlepetė atsidurdavo beveik toje pačioje vietoje, bet vis dar manėme, kad tai vėjų pokštai – jie pūtė vis iš tos pačios pusės, tad manėme, kad šlepetėms su jais pakeliui“, – juokėsi palangiškė.
Kol vieną rytą viena vyriška šlepetė dingo. Apėję visą kiemą ir patvorius palangiškiai jos taip ir nerado.
Sunerimti, kad kažkas čia ne taip, juos privertė dingusi kita šlepetė. Vieną vakarą Irma lauke užmiršo odines šlepetes, ir jau kitą rytą vienos jų neberado.
„Ta šlepetė – ne tik odinė, bet ir storu padu. Vėjas negalėjo jos nupūsti“, – pasakojo moteris.
Kas naktimis vyksta kieme, paaiškėjo tik po gero mėnesio, kai vieną žvaigždėtą rugpjūčio naktį pora atsigulė į hamakus ir ėmė stebėti dangų.
Tylią ir ramią naktį staiga užsidegė į judesį reaguojantis kiemo šviestuvas, ir tiesiai ties savo namo durimis, ten, kur padėtos šlepetės, palangiškiai išvydo lapę.
„Ją pamatę ėmėme taip juoktis, kad išbaidėme neprašytą viešnią ir pažadinome miegojusį kaimynų šunį“, – Irma ir dabar juokiasi prisiminusi savo reakciją, kai suprato, kokie „vėjai“ šeimininkauja jos kieme.
Kad apylinkėse gyvena lapė, šeima žinojo – matė ją ne kartą, miške rado olą. Šią vasarą po apylinkes jau lakstė ir maža laputė.
„Kad lapė nusinešė odinę šlepetę, nieko keisto – gal tai žaislas mažyliui padraskyti. Bet kam jai paprasta guminė – ta, kurią nusinešė pačią pirmąją?“ – niekaip nesuprato Irma.
Vis tik šeima nutarė palikti lauko apavą lauke ir stebėti, kas bus toliau.
Ramybė truko gal porą savaičių, kol vieną naktį vėl dingo paprasta guminė šlepetė.
„Lapė nusinešė jau tris. Trūksta tik ant ketvirtosios kojos“, – juokėsi Irma, kuriai kasrytinis lauko durų atidarymas būna lyg smagus nuotykis – ar šiąnakt buvo kieme svečių, ar ne?
Šeima kieme paliko tik šlepetes, kurioms trūksta poros. „Pasijuokėme – gal lapė panorės tokių pačių batukų“, – pasakojo moteris. Taip pat buvo palikta viena senų batų pora, kurios lapė niekada nelietė.
Prieš porą dienų iš vietos buvo pajudinti abu šie batai – tik jie buvo, matyt, per sunkūs, nes lapė nunešė juos tik keletą metrų.
Palangiškiai patys priėjo išvados, kodėl atėjūnė nesiliečia prie pavienių šlepečių – greičiausiai ją vilioja žmogaus kvapas, likęs ant apavo. „Kaip tik dieną prieš tai vyras dirbo avėdamas batus, o pavienių šlepečių juk nenešiosi. Juolab, kad iš dviejų mano porų liko abi šlepetės ant dešinės kojos“, – šyptelėjo Irma.
Pakalbėjusi su kaimynais ji sužinojo, kad ir iš jų kiemo dingo viena šlepetė, tačiau po šio įvykio jie visą apavą ėmė saugoti namuose.
O Irmos šeimos ir kleptomanės lapės nuotykiai tęsiasi.
