Nepaprastu atsidavimu ir rūpinimusi mažyliu liūtas Wallace’as nustebino Blakpulo zoologijos sodo Jungtinėje Karalystėje prižiūrėtojus. Paprastai suaugę liūtai patinai nėra pakantūs savo jaunikliams, tuo labiau nesitepa letenų, kai reikia juos prižiūrėti.
Medžioklės ir mažylių auginimo rūpesčius liūtai palieka patelėms. Taip pat elgiasi ir daugumos kitų kačių patinai – jie, vos susiporavę, nusišalina nuo tėvystės rūpesčių.
O jaunikliai gimsta akli ir kelias pirmąsias savo gyvenimo savaites nemoka vaikščioti.
Liūtės yra pagrindinės mokytojos, jos leidžia liūtukams jas kandžioti ir gaudyti jų uodegą, taip ruošdamos jauniklius gyvenimui.
Kartais ir liūtai patinai leidžia mažyliams gaudyti jų uodegą ir ant jų šokinėti, bet yra ne tokie kantrūs kaip patelės. Išsekus kantrybei patinai dažnai išdykusius jauniklius savo didelėmis letenomis nuveja tolyn arba suirzę pradeda urgzti.
Tiesa, užpuolus hienoms arba kito būrio liūtams patinai parodo charakterį ir yra pasiruošę ginti mažylius iki pat mirties.
Ši istorija yra apie liūtų Rachel ir Wallace’o porą, kurie abu pasaulį išvydo Jungtinėje Karalystėje nelaisvėje ir kartu praleido 9 metus.
Khari, kurio vardas suahelių kalba reiškia „kaip karalius“, buvo vienas iš dviejų jauniklių, kurių ši pora susilaukė. Jo dvynys dėl įgimtų ydų gyveno vos kelias dienas.
Todėl Rachel, kuri pirmą kartą palikuonį atsivedė jau būdama 14 metų, visa širdimi atsidavė vieninteliam gyvam likusiam savo mažyliui ir praleido daug laiko jį prausdama ir su juo žaisdama.
Tačiau 2015 metų Kalėdų išvakarėse prižiūrėtojai pastebėjo liūtę gulinčią ant šono. Khari tada buvo vos 7 mėnesiai.
Zoologijos sodo Žinduolių priežiūros skyriaus vadovas Adamas Keyonas interneto portalui „Daily Mail“ pasakojo: „Mes iškart supratome, kad kažkas ne taip, nes paprastai tokiu paros metu Rachel būdavo atsikėlusi ir prausdavo Khari arba žaisdavo su juo. Pašaukta vardu ji neatsikėlė, kaip įprastai darydavo. Khari buvo labai sutrikęs ir tupėjo kampe.“
Liūtė nugaišo nuo insulto iki atvykstant veterinarams.
Kadangi Rachel zoologijos sode buvo vienintelė liūtė, baimintasi, kad jos netektis liūtuko gyvenime paliks didžiulę tuštumą. Galite tiktai įsivaizduoti, kaip gyvūnų prižiūrėtojai nustebo, kai Wallace’as perėmė liūtės vaidmenį.
„Wallace’as su kitomis liūtėmis jau buvo susilaukęs 3 liūtukų, taigi žinojo, kaip elgtis su Khari, kai jis jau buvo pakankamai paaugęs. Kai liūtas pirmą kartą į jauniklį atkreipė dėmesį, Khari pažiūrėjo į savo tėvą taip, tarsi sakytų: „Oho! Jo tokie dideli karčiai!“
Wallace’as, kuris paprastai būna gana atsipalaidavęs, mažylį apuostė ir nudrožė tolyn“, – prisiminė Adamas.
Anot jo, po Rachel mirties Wallace’o nuotaika pasikeitė.
„Jam teko priprasti, kad patelės nebėra. Jo prislopinta kūno kalba ir demonstruojamas noras, kad jam duotų ramybę, signalizavo, kad kažkas negerai“, – prisiminė Adamas.
Tačiau po kelių dienų jis atsigavo ir pradėjo aktyviai domėtis mažyliu.
„Wallace’as pradėjo prausti Khari ir glaustytis prie jo daugiau nei paprastai. Tai buvo darbas, kurį būtų atlikusi Rachel. Jis atsakydavo į liūtuko norą susiglausti galvomis.
Khari paprastai miegodavo prisispaudęs prie Rachel, o dabar jis taip darė su savo tėčiu. Mums labai palengvėjo matant, kad Wallace’as perėmė tėvo pareigas.
Mes galėjome pašerti ir pasirūpinti Khari, tačiau norint jauniklį išmokyti tapti liūtu reikia liūto“, – paaiškino Adamas.
Per kelis mėnesius liūto ir jo jauniklio santykiai tik dar labiau sustiprėjo.
„Nuo pradžių Khari Wallace’ą sekiojo tarsi šešėlis. Net ir dabar, kad ir kur eitų Wallace’as, Khari jam seka iš paskos. Jie vienas nuo kito nesitraukia nė per metrą“, – kalbėjo Adamas.
Wallace’o elgesys yra puikus pavyzdys liūtukui, kaip jis turės elgtis suaugęs.
„Patinas labai atsipalaidavęs, tačiau autoritetingas, kai to reikia, ir ne per daug agresyvus.
Taip pat jo pakantumo lygis yra aukštesnis, nei paprastai galima tikėtis iš vyresnių liūtų patinų.
Khari turi labai stengtis ant jo šokinėdamas ir jį stumdydamas, kad patinas jį sudrausmintų“, – juokėsi Adamas.
Jei yra sritis, kurioje Wallace’as mėgsta parodyti savo viršenybę, tai – ėdalas.
Suaugusiems liūtams reikia net apie 7 kilogramų mėsos per dieną, tai atitiktų apie 30 normalaus dydžio mėsos didkepsnių.
Būdami būryje patinai visada ėda pirmi, nors paprastai grobį – antilopę, zebrą ar kitus laukinius gyvūnus – sumedžioja liūtės. Ir šios privilegijos Wallace’as nelinkęs atsisakyti.
„Jeigu Khari pasičiumpa didesnį gabalą mėsos nei Wallace’as, pastarasis nudrožia tiesiai link jauniklio ir atima. Tačiau Wallace’as leidžia Khari pabaigti ėdalo likučius“, – sako pastebėjęs Adamas.
Liūtai riaumoja, kad atbaidytų kitus liūtus, klaidžiojančius po jų teritoriją.
Jie sugeba tai daryti ypač garsiai, nes turi stiprų kaulą gerklėje, kuris riaumojant galingai vibruoja.
Tai sukelia 114 decibelų garsą, kuris yra garsesnis nei motociklo variklio gausmas ir kurį galima girdėti net už 8 kilometrų.
Wallace’as, kaip dominuojantis patinas, riaumoja daugiau. Tačiau dabar riaumoti pradėjo ir Khari. Jam buvo vos kelios savaitės, kai pradėjo leisti silpnus šnypštimo garsus, kurie virto tam tikru kniaukimu.
Dabar Khari leidžia daug stipresnius garsus – tai jau panašu į riaumojimą. Iš pradžių jis pats atrodė nustebęs dėl šio savo gebėjimo, tarsi galvotų: „Iš kur sklinda šis garsas?“
Vos tik gimęs 2015 metų gegužę Khari svėrė tik apie pustrečio kilogramo. Dabar, sulaukęs 2 metų, jis užaugo beveik toks pat kaip jo tėvas, kuris sveria apie 82 kilogramus.
Tačiau Wallace’as dar turi daug ko išmokyti savo jauniklį. Liūtai yra socialūs gyvūnai, linkę kartu eiti atlikti gamtinių reikalų ir net kartu žiovauti.
Juos svarbu veisti atsakingai, nes laukinėje gamtoje Afrikoje jiems gresia išnykimas, mat žmonių ūkiai plečiami į jų gyvenamąsias teritorijas.
Manoma, kad dabar laisvėje gyvena tik apie 20–30 tūkstančių liūtų.
„Wallace’as moko Khari, kaip būti geru tėvu, kad vieną dieną jis pats žinotų, kaip elgtis su savo šeima“, – pasakojo Adamas.
Kol ši diena ateis, liūtai mėgaujasi vienas kito draugija – jie visada laiką leidžia kartu.
„Vienas mėgstamiausių vaizdų zoologijos sode yra pamatyti Khari ir Wallace’ą tupinčius vienas šalia kito ant aukštos uolos savo aptvare – abu tokia pat poza. Khari, be abejonės, mėgdžioja savo tėvą. Wallace’as yra jo herojus“, – neabejojo Adamas.
