Zoologijos sodo entomologė Kristina Guzaitienė dirbtinėmis sąlygomis išaugino 324 Europoje nykstančio ir saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio – lervas, pranešė Zoologijos sodas.
160 šių lervų ketvirtadienį apgyvendintos specialiuose inkiluose Verkių regioninio parko teritorijoje. Šie inkilai – tai dirbtinės drevės, kurios kompensuoja senų, drevėtų medžių trūkumą gamtoje.
Tikimasi, kad kitais ar dar kitais metais šioms lervoms virtus vabalais, bus atkurta išnykusi niūriaspalvių auksavabalių populiacija Verkių regioniniame parke.
Likusios lervos savo vystymosi ciklą tęs Lietuvos zoologijos sode.
Praėjusių metų birželį Kauno ąžuolyne, ant medžių, kurie atrodė tinkami niūriaspalviams auksavabaliams gyventi, buvo iškabintos septynios feromoninės gaudyklės. Jos pagavo 15 niūriaspalvio auksavabalio vabalų: 12 patelių ir tris patinus. Jie buvo apgyvendinti plastikinėse dėžėse su specialiai jiems paruoštu substratu iš ąžuolo trūnėsių ir lapų.
Po žiemos dėžėse, kuriose gyveno ir veisėsi pagauti niūriaspalviai auksavabaliai, aptiktos 324 įvairaus dydžio lervos.
Niūriaspalvis auksavabalis 28–33 mm ilgio tamsiai juodos spalvos su švelniai žalsvu metalo atspalviu vabalas. Didžiąją savo gyvenimo dalį niūriaspalvis auksavabalis praleidžia lervos stadijoje lapuočio medžio (ąžuolo, liepos, tuopos, uosio) trūnijančioje medienoje.
Lervos stadijoje jis gyvena trejus–ketverius metus, o vabalo – tik tris–keturias savaites. Per šį trumpą laikotarpį vabalai turi rasti gyvenimui tinkamą buveinę, sau porą ir padėti kiaušinius. Patelės padeda 20–80 kiaušinių.
Niūriaspalvis auksavabalis yra indikatorinė, skėtinė rūšis. Anot pranešimo, tai reiškia, kad išsaugojus šį vabalą, bus išsaugotos ir kitos rūšys, kurioms reikalingi seni drevėti medžiai.
