Pagauti nebuvo sunku
Kaip „Rokiškio Sirenai“ pasakojo ūkininkė B. Dapkienė, gulbės pas ją – ne naujiena: „Kelias žiemas jos jau gyveno mūsų ūkyje, o pernai, po tragiškos Lato lemties, Litai nupirkome naują gulbiną Atilą.
Kadangi šiemet Lita perėjo, paukščius pagauti nebuvo sunku – teko Litą tik nukelti nuo kiaušinių. Kitais atvejais reikia laukti, kol tvenkinys užšąla.“
Paklausus, kodėl perėjimas netęsiamas, pašnekovė teigė, jog Lietuvoje šios gulbės laikomos invazinėmis ir jų perėjimas draudžiamas.
Maitina kaip ir kitus
Galima pagalvoti, jog gulbių mityba yra speciali ir sudėtinga, tačiau B. Dapkienė teigė, jog jų maitinimas yra panašus į ūkyje laikomų gyvūnų. Gulbių racione dažnai galima rasti morkų, burokėlių, salotų bei kopūstų, kas yra būtina auginant vandens paukščius.
„Bandau jas maitinti taip, kaip savąsias žąsis, tad išskirtinio kažko neduosime. Toks pat maitinimas, kaip ir ūkyje esančių paukščių. Gerai, kad gulbės yra pripratusios, nes joms duodavo specialių kombinuotų pašarų.
Aišku, jis skiriasi nuo broileriams duodamų pašarų, nes nesiekiama didinti jų masės. Tad šis pašaras yra artimesnis į duodamą mūsų arkliams bei alpakoms, kurio pagrindas – žolinės kultūros, o būtent gulbėms specialaus pašaro aplamai nėra“ – apie maitinimo subtilybes pasakojo gulbių globėja B. Dapkienė.
Gyvena atskirai
Ar kiti ūkio gyventojai priima gulbes, globėja teigė, jog jos laikomos atskirai ūkiniame pastate, kuris yra pritaikytas gulbėms: į jį patenka gryno oro ir saulės šviesos iš lauko.
„Kadangi mano žąsys ūkyje dar vaikšto laisvai po kiemą ir plaukioja tvenkinyje, norime išvengti nesklandumų. Tiesa, žąsys ateina pasikalbėti. Pati šiandien mačiau, kaip jos koneveikėsi tarpusavyje. Žąsys diktavo kažkokias sąlygas, bet gulbės snapais ir kaklais atsakė atgal,“ – apie bendravimą su kitais gyvūnais dalinosi ūkio šeimininkė.
Planuose apgyvendinti Salose
Ūkininkė pasakojo, jog pradėjus tvarkytis Salų dvare, ūkis yra labai sumažėjęs: liko 3 žąsys, gaidys, vištos ir žirgai. Sumažintas stručių ir alpakų kiekis. Pastarosios apgyvendintos dvaro teritorijoje.
Pas alpakas gali atvykti ir gulbės, tačiau tam trukdo nenaudėlės lapės: „Gulbes norėta apyvendinti Salų dvare, bet tai nėra taip paprasta. Būtina užtikrinti sandarias patalpas, nes apylinkėse siaučia lapės. Visgi, gal tai pavyks įgyvendinti ir jas galės išvysti dvaro lankytojai“ – apie galimybę išvysti gulbes dalinosi D. Dapkienė.
Sąlygos pagerės
Gulbės į tvenkinį prie Rokiškio dvaro turėtų grįžti pavasarį, kai tik nutirps ledas ir pradės dygti pirmosios žolės. Rokiškio krašto muziejus planuoja, jog bus padidinta tvenkinio teritorija, atsiras daugiau žaliojo ploto Atilui ir Litai.
