Gretos Patkauskaitės darbas „Kaštoninių keršasparnių (Cameraria ohridella) atbaidymas / naikinimas kvapiąja pelargonija (Pelargonium odoratissimum)“ buvo įvertintas savaitės pradžioje Milane vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse EUCYS (European Union Contest for Young Scientists, – ELTA). Merginai atiteko 2 tūkst. eurų piniginis prizas. Prizas, kurį įsteigė viena didžiausių Italijos energetikos, aplinkos ir šildymo sistemos sektoriaus kompanijų „A2A“, skirtas už praktinį problemos sprendimą tvarios aplinkos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos srityje.
G.Patkauskaitė ėmėsi spręsti tiek Lietuvoje, tiek Europoje aktualią kovos su kaštoninėmis keršasparnėmis problemą. Šie į kandis panašūs drugiai augalams pridaro daug žalos: pažeidžiami lapai, mažėja sėklų svoris, fotosintezės produktų sandėliavimo talpa, reprodukcijos tikimybė.
Tyrimu G.Patkauskaitė nustatė, kad kaštonų lapai, paveikti kvapiosios pelargonijos ištrauka, yra mažiau pažeidžiami šių vabzdžių ir yra žalesni, nei nepaveikti ja, ir kad ištraukos veiksmingumas priklauso nuo ištraukos koncentracijos: kuo koncentracija didesnė – tuo ji efektyvesnė ir geriau atbaido kenkėjus. G.Patkauskaitė mano, kad pasinaudojant technologija būtų galima apsaugoti savo kiemo kaštoną.
„Tai – paprastas receptas, gamyba yra labai nesudėtinga. Kiekvienas gali skleisti tą idėją, kaimynams galima bendrauti ir tiesiog pasakyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie kaštonų išsaugojimo, kadangi tai yra paprastas purškimas kvapiosios pelargonijos ištraukomis“, – sakė tyrėja.
Pasakodama apie savo atrastą metodą, G.Patkauskaitė teigė dariusi kelis tyrimus, kurių metu išsiaiškinusi, kuri koncentracija veikia efektyviausiai. Anot jos, geriausiai veikia 10-30 gramų kvapiosios pelargonijos ištrauka, užpilta 38 laipsnių temperatūros vandeniu ir, kad nevyktų fotosintezė, palaikyta 24 valandas tamsoje. Taip paruoštas ekstraktas yra visiškai natūralus, nuo medžių nuplaunamas lietaus.
Jaunoji mokslininkė pasakojo, kad idėja taip apsaugoti kaštonus kilusi atsitiktinai.
„Tiesiog pastebėjau, kad kaštonas, po kuriuo buvo padėta kvapnioji pelargonija, buvo sveikesnis negu aplinkui esantys kaštonai“, – prisiminė šiaulietė.
Pasak G.Patkauskaitės, kvapnioji pelargonija – dažnas, neretai močiučių auginamas augalas Lietuvoje – mažai žinomas Vakaruose, tad pristatant projektą Milane dažnai teko aiškinti, kas tai yra. Kol kas apie praktines atradimo pritaikymo galimybes ji sakė negalvojanti, nors tęstinumą matanti.
„Man dar yra neatsakytų klausimų. Pirmiausia, ką metodas veikia – ar lervas, ar pačius vabzdžius, ir kaip ištrauka juos veikia. Man reikia žinoti, kokios cheminės medžiagos įeina į ištraukų sudėtį ir kuri iš jų veikia labiausiai. Bet tai – be galo sudėtingas procesas, nes medžiagų yra tūkstančiai ir surasti vieną, kuri juos veikia, reikėtų labai daug pastangų ir darbo. Dabar medžius galima tiesiog nupurkšti – nereikia purkšti viso medžio, o tik apatinę dalį, nes apatinė dalis yra labiausiai pažeidžiama kaštoninių keršasparnių. Po to jos tiesiog kyla į viršų“, – aiškino pašnekovė.
Manoma, kad kaštoninė keršakandė prieš kelerius metus kartu su tolimaisiais reisais važinėjančiomis sunkiasvorėmis mašinomis atkeliavo iš Pietų Europos, o Europą keršoji kandis pasiekė iš Amerikos apie 1980-uosius metus. Vėliau parazitas pradėjo po truputį plisti. Ši kandis, kaip biologinė rūšis, pirmą kartą buvo aprašyta tik 1986 m., o Lietuvoje pirmąkart pastebėta tik 2002 m. Tai buvo Klaipėdos priemiestyje, Smiltynėje. 2007-aisiais kandelių pastebėta jau 40 miestų ir gyvenviečių. Kenkėjos paplito itin staigiai. Nuo invazinės rūšies pastebėjimo iki masinio išplitimo praėjo vos aštuoneri metai.
Lietuvoje auginami 6 rūšių kaštonai, taip pat hibridai ir veislės. Labiausiai pažeidžiami daugiausiai želdynuose paplitę paprastieji kaštonai. Manoma, kad kaštoninei keršajai kandelei atspariausi yra geltonžiedžiai (Aesculus flava) ir raudonžiedžiai (A. pavia) kaštonai bei hibridas A. x neglecta.
