1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinės Tautos. Pasaulinę meteorologijos dieną pradėta minėti nuo 1961-ųjų.
Dabar Pasaulio meteorologijos organizacijai priklauso 193 valstybės ir teritorijos.
Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijai priklausančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) specialistų, keičiantis klimatui ne tik kyla globali oro temperatūra, bet ir dažnėja bei intensyvėja sausros, liūtys, smarkūs vėjai ir kiti pavojingi, stichiniai meteorologiniai reiškiniai, pridarydami vis daugiau žalos gamtai ir žmonėms.
Netolygus kritulių pasiskirstymas, jų sumažėjimas, kontrastingi orai lemia, kad Lietuvoje vis rečiau galime sulauki didesnių potvynių, tačiau dažnės lietaus poplūdžių ir sausrų.
Kaip sako LHMT hidrologai, mažesni potvyniai ar jų nebuvimas parodo esamus klimato pokyčius, ir tikėtina, kad šalies telkiniai vis dažniau kentės nuo hidrologinės sausros.
Hidrologinė sausra yra užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas ir apibūdinama kaip lokaliai ar regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas.
Dėl jos sumažėja gruntinių vandenų pasiekiamumas, džiūsta vandens talpyklos, ežerai, šaltiniai, upės. Pastarąjį kartą Lietuvoje hidrologinė sausra buvo paskelbta 2019-ųjų liepą.
Vykstant klimato kaitai, kai kuriuose pasaulio regionuose kiekvienas gėlo vandens lašas gali tapti gyvybiškai svarbus. Todėl Pasaulinę meteorologijos dieną pabrėžiama būtinybė tinkamai valdyti vandens išteklius.
