Esant mažai debesuotiems orams, tropinės kilmės oras dar labiau įšyla, o aukšta maksimali oro temperatūra tokiomis sąlygomis laikosi ne tik vidurdienį ir kelios valandos po jo, bet beveik iki pat vakaro. Miestuose dėl susidarančios „šilumos salos“ tvankus oras išsilaiko dar ilgiau.
Šiuo metu virš Baltijos regiono, dalyje Vidurio ir Rytų Europos esanti tropinė oro masė turi visus reikalingus jai požymius: aukšta minimali oro temperatūra, oro temperatūra virš paribio sluoksnio (apie 1–1,5 km virš paviršiaus) viršija 13–15 °C, rasos taško temperatūra prie žemės paviršiaus viršija 15–20 °C, integruotas vandens garų slėgis sudaro 20–35 kg/m^2, užšalimo temperatūra yra 3,1–3,6 km aukštyje virš paviršiaus, o tropopauzė yra aukščiau nei 12 km aukštyje.
Anomaliai šilta yra ne tik mūsų regione, stipri kaitra pasiekė net šiaurinius Rytų Sibiro rajonus. Pastarosiomis dienomis buvo skelbta, kad Verchojanske, kuris yra šiauriau 67 ° š. pl. (tai yra už poliarinio rato) užfiksuota aukščiausia per visą stebėjimų laikotarpį oro temperatūra, 38 °C.
Gal tai nebūtų ir taip keista, jeigu ši vietovė nebūtų viena iš trijų šalčio polių Šiaurės pusrutulyje (kartu su Oimiakonu Jakutijoje ir Nortaiso baze šiaurinėje Grenlandijoje). Verchojanske pati žemiausia oro temperatūra visame pusrutulyje užfiksuota 1892 metais, -67,7 °C.
Dar reiktų pridurti, kad šis regionas – tai daugiamečio įšalo zona, o pats įšalas siekia nuo 400 iki 900 m storio. Dėl tokios aukštos oro temperatūros, kad ir per trumpą poliarinę vasarą, įšalas gali sparčiai degraduoti ir atmosferą gausiai „praturtinti“ šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, pavyzdžiui, metanu. Be to, sparčiai nykstant įšalo sluoksniui keičiasi kraštovaizdis: susidaro įgriuvos, termokarstiniai ežerai, nuošliaužos, keičiasi augmenija, o miestuose smenga pastatų pamatai, skyla sienos ir trūksta blokų siūlės.
Manoma, kad dėl pastarosios priežasties visai neseniai įvyko ekologinė katastrofa Norilske, kai iš saugyklų degalai išsiliejo į šalia esančią upę ir ežerą.
Kaip minėjau šis tvankus oras ilgai neišsilaikys. Šeštadienį iš pietvakarių prie Lietuvos priartės atmosferos frontas su krituliais, todėl pradedant pietvakariniais rajonais daugelyje rajonų palis, išskyrus šiaurinius ir šiaurės rytinius rajonus.
Tačiau tropinė oro masė galutinai pasitrauks iš Lietuvos tik pirmadienio vakare. Savaitgalį maksimali oro temperatūra dar sieks 25–28 °C, sekmadienį ir pirmadienį – kiek mažiau, pajūryje pirmadienį – jau tik iki 20 °C, daugelyje rajonų palis, vietomis su perkūnija.
Pirmadienį pradedant vakariniais rajonais vėjas atsisuks iš vakarų pietvakarių ir sustiprės, taigi vėl grįš „lietuviška“ vasara. Nuo antradienio pajūryje vyraus vėjuoti, debesuoti ir lietingi orai, oro temperatūra per parą svyruos nedaug tarp 12 ir 18 °C. Likusioje Lietuvos dalyje taip pat debesuotumas padidės, tačiau išliks ryškus skirtumas tarp nakties ir dienos oro temperatūros, atitinkamai 9–14 °C ir 17–22 °C.
Atmosferos cirkuliacija virš Europos ateinančią savaitę keisis iš esmės: vietoj blokuojančio anticiklono virš Skandinavijos ir Baltijos jūros Šiaurės Europoje įsitvirtins žemo slėgio sritys.
Todėl orai Šiaurės ir Rytų Europoje vės, o Viduržemio jūros regione ir Pietryčių Europoje įsivyraus šiam regionui būdingi vasaros orai – mažai debesuoti be lietaus ir karšti orai.
Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad po trumpo atvėsimo, liepos viduryje turėtų grįžti blokuojantys anticiklonai į Šiaurės Europą, o cikloninė veikla į Vidurio Europą. Todėl laukiama šiltesnių ir sausesnių orų Baltijos regione, o Vidurio Europoje – liūčių.
