Daugiausia jos likę rytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse, o pati sniego danga neištisinė. Kitaip yra pas šiaurines kaimynes: Latgalos ir Vidzemės aukštumose Latvijoje sniego storis dar siekia iki 18–24 cm, o Alūksnės aukštumoje (pats šiaurės rytinis Latvijos kampas) vietomis viršija 30 cm.
Visai netoliese, Hanijos aukštumoje (pietrytinė Estija) pagal nacionalinės orų tarnybos (Riigi ilmateenistus) duomenis sniego storis viršija pusmetrį, o Rytų Viru apskrityje (šiaurės rytinė Estija) siekia 40–50 cm.
Šiomis dienomis stiprėja Skandinavijos anticiklonas, kurio gūbrys siekia pietinę Balkanų pusiasalio dalį, todėl kritulių didesnėje Vidurio Europos dalyje, pietinėje Skandinavijoje (išskyrus kalnuotas vietoves) nelaukiama beveik visą kitą savaitę. Mažas kritulių kiekis taip pat prognozuojamas Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Suomijoje.
Iki ateinančio antradienio šis anticiklonas apsilps, tačiau sustiprės kitas (virš Šiaurės rytų Europos), kuris savo įtaka apims ir Baltijos regioną. Taigi, nepaisant besikeičiančių debesuotumo sąlygų artimiausią savaitę Lietuvoje vyraus anticikloniniai, kiek vėsesni, nei įprasta orai.
Atlanto ciklonai aplenks visą Baltijos regioną ir iš šiaurės (per šiaurinę Skandinaviją link Rusijos) ir iš pietų (iš vakarinės Viduržemio jūros dalies link Juodosios jūros baseino).
Iš žiniasklaidos sužinojome, kad praėjusią naktį buvo atakuota didžiausia Europoje Zaporožės atominė elektrinė Ukrainoje. Nors pranešama, kad radiacinis lygis išlieka nepakitęs, Nacionalinė branduolinę energiją gaminanti bendrovė „Energoatom“ teigia, kad net ir įvykus avarijai radioaktyvus debesis pagal penktadienio duomenis keliautų link Rusijos Rostovo prie Dono ir Krasnodaro krašto.
Pagal JAV NOAA oro išteklių laboratorijos Hysplit modelio duomenis labiausiai tikėtina tokių radioaktyvių oro dalelių trajektorija išsitęstų per šiaurinę Azovo jūros dalį, Rostovo sritį, Krasnodaro kraštą, Kalmukijos respubliką link šiaurinės Kaspijos. Panašūs oro srautai šiame regione turėtų išsilaikyti ir savaitgalį.
Lietuvoje atmosferos slėgis savaitgalį dar kils, o kitos savaitės pradžioje kris, tačiau nuo antradienio antros dienos pusės vėl kils ir laikysis aukštas iki pat kitos savaitės pabaigos. Vėjas šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje bus šiaurinių krypčių silpnas iki vidutinio, vėliau pasisuks iš rytų.
Pirmadienį per Lietuvą slinks silpni atmosferos frontai iš šiaurės vakarų, todėl numatomi nedideli mišrūs krituliai daugiausia rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse.
Kitomis dienomis žymesnių kritulių tikimybė maža. Savaitgalį oro temperatūra naktimis kris iki -3 – -8 laipsnių, vietomis 0 – 5 laipsnių, dienomis kils iki 1–6 laipsnių šilumos. Kitos savaitės viduryje naktimis labiau pašals – iki 5–10 laipsnių šalčio, dienomis – +1 – -4 laipsnių. Žymesnio atšilimo galėtume tikėtis nuo kito savaitgalio.
Liaudies orų spėjimuose yra svarbios pirmos 4 kovo dienos. Pagal kovo 1 d. orus spręsdavo apie pavasarį, 2 d. – apie vasarą, 3 d. – apie rudenį, o 4 d. apie ateinančią žiemą. Jeigu šiais požymiais tikėtume, tai šis pavasaris turėtų būti saulėtas ir sausas, o kitus metų sezonus pamėginkite prognozuoti patys remdamiesi šiais nurodytais dėsningumais. Taip pat yra ir kitų spėjimų susijusių su švento Kazimiero diena (kovo 4), kovo 10, 17, 25 ir kitomis dienomis.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad pirma kovo mėnesio pusė Lietuvoje bus 0,5–1,5 laipsnio vėsesnė už normą, o antra beveik tiek pat šiltesnė. Kritulių kiekis bus mažesnis negu įprastai.
