Šalnų susidarymui didelės įtakos turėjo ne tik vyraujančių oro masių savybės, bet ir sausas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuris dienos metu greičiau įšyla, bet naktį greičiau ir atvėsta. Pietinis ciklonas, kuris lėmė savaitgalio orus didelėje Lietuvos dalyje, atrodo, užbaigė ankstyvų šalnų laikotarpį ir bent jau šią savaitę šalnų nelaukiama.
Pastarasis ciklonas užsimezgė šalto banguoto atmosferos fronto zonoje virš šiaurinės Balkanų pusiasalio dalies ir keliaudamas į šiaurę ir šiaurės rytus gausiai „palaistė“ Vakarų Ukrainą, Baltarusiją ir, dalinai, Lietuvą. Daugiausia lietaus išpylė priešvėjiniuose (pietvakariniuose) Ukrainos Karpatų kalnų šlaituose ir sukėlė gausius potvynius Užkarpatės srityje, ypač jos administraciniame centre Užhorode, kur iš krantų išsiliejo Užo upė.
Lietuvoje daugiausia lietaus sekmadienį iškrito rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje (arčiau ciklono centro), mažiausiai – vakarinėje jos dalyje, o pajūryje lietaus visai nebuvo. Kol kas šių kritulių nepakanka nei atstatyti dirvožemio drėgmės atsargoms, nei pakelti nusekusių upių vandens lygį, tačiau pagerėjo miškų gaisringumo sąlygos ir, galbūt, tai duos naują pradžią anksti pasibaigusiam grybų augimui.
Pirmadienį aukščiau aptartas ciklonas silpsta ir traukiasi į pietryčius, tačiau dėl šios žemos slėgio sistemos debesuotumas Lietuvoje dar išsilaikys, nors žymesnių kritulių ir nelaukiama. Šiuo metu laiku paprastai būna labai aktyvūs tropiniai sūkuriai Šiaurės Atlanto sektoriuje.
Šiandien bent du iš jų jau pasiekė Atlanto netropines platumas ir stipriai veikia orus regioniniu mastu. Vienas jų, buvęs uraganas „Danielle“, šiuo metu transformuojasi į netropinį vidutinių platumų sūkurį į vakarus nuo Portugalijos virš Atlanto. Artimiausiomis dienomis jis silps ir lėtai artės prie Iberijos pusiasalio, o stipriausios liūtys laukiamos Portugalijos pakrantėse ir Centrinės Kordiljeros kalnų (kalnų masyvas centrinėje Ispanijos ir rytinėje Portugalijos dalyje) vakarinėje dalyje bei Eštrelos kalnuose.
Kitas – tai buvęs uraganas „Earlas“, kuris šiuo metu jau transformavosi į gilų vidutinių platumų cikloną ir savo stiprių vėjų sistema artėja prie vakarinės Niūfaundlendo salos dalies. Toliau jo kelias prognozuojamas į Šiaurės Atlanto centrinę dalį, kurs jis turėtų visiškai nusilpti ir užsipildyti.
Lietuvos orams minėti ciklonai didesnės įtakos neturės, o savaitės viduryje ją labiausiai veiks šiandien naktį naujai susidaręs (arba regeneravęs iš senos nusilpusios sistemos) ciklonas virš Šetlando salyno. Antradienį šis ciklonas pagilės ir pasieks Skandinaviją, o trečiadienio naktį jo frontinė sistema pasieks Lietuvą.
Lėtai slinkdamas per Centrinę Baltiją šis ciklonas lems orus beveik visame Baltijos regione, labiau šiaurinėje jo dalyje. Ciklonui artėjant prie Baltijos, pietų– pietvakarių vėjai atneš šiltus ir drėgnus orus. Naktys bus santykinai šiltos – 7–12 laipsnių šilumos, dienomis vidutiniškai šilta – 13–18 laipsnių šilumos, daug kur trumpalaikis lietus.
Savaitės pabaigoje, judant ciklonui toliau į šiaurės rytus, Lietuvą pasieks vėsesnė oro masė, orai pamažu atvės, vėjas pasisuks iš pietvakarių ir vakarų bei sustiprės, ypač pajūryje. Daugiausia kritulių antroje savaitės pusėje prognozuojama pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje.
Kitos savaitės pradžioje, prognozuojama, stiprės aukšto slėgio sistema virš Vakarų Europos, todėl Skandinaviją ir Baltijos regioną pasieks vėsesnės ir sausesnės oro masės. Jeigu šiomis dienomis dar vasariškai šilta Prancūzijoje, Pietų Britanijoje, Italijoje ir rytinėje Ispanijoje, tai nuo savaitės vidurio pirmiausia atvės Portugalijoje ir dalyje Ispanijos, o vėliau ir visoje Vidurio Europoje bei Balkanuose.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras ir toliau (likusiai rugsėjo daliai) prognozuoja aukštesnę už vidutinę oro temperatūrą Vakarų ir Pietvakarių Europoje ir žemesnę rytinėje jos dalyje. Spalio pradžioje Baltijos regioną turėtų dažniau pasiekti jūrinės kilmės oro masės nuo Atlanto, kurios kartu su aukštesniu slėgiu virš Vidurio Europos, galbūt, atneš į Lietuvą „bobų“ vasarą.
