Baigiamasis Europos kaimynystės projekto „Etninės kultūros paveldo išsaugojimas ir turizmo plėtra drevinės bitininkystės regione“ renginys subūrė gausų būrį bičiulių ir bendraminčių. Šventės dalyviai susipažino su Musteikos bityne nuveiktais darbais ir dalyvavo medkopio šventėje.
Dzūkijos nacionaliniame parke netoli Čepkelių raisto esantis Musteikos drevinės bitininkystės bitynas atgaivino archainę bitininkavimo tradiciją ir pristato ją lankytojams.
Lankytojai čia gali susipažinti su bitininkystės raida ir savitumais Lietuvoje, su bičių gyvenimu, jų vieta ekosistemoje, bičių ekologija.
Bitynas labai svarbus ir puoselėjant drevinę bitininkystę kaip tradicinį amatą. Čia, ko gero, ilgiausiai Lietuvoje išsilaikė šis kažkada LDK garsinęs ir nemažą ekonominę naudą teikęs verslas. Todėl džiaugiamės, jog projekto „Etninės kultūros paveldo išsaugojimas ir turizmo plėtra drevinės bitininkystės regione“ partnerių – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato bei Gamtos paveldo fondo pastangomis Musteikos drevinės bitininkystės bitynas buvo atnaujintas ir pritaikytas lankytojų patogumui.
Teritoriją apjuosė medinė tvora, lankytojams įrengti takeliai ir automobilių stovėjimo aikštelė.
Bityne pastatyta dravė – medis su dirbtinėmis bičių drevėmis, suremontuoti senieji gulstiniai ir pastatyti nauji kelminiai aviliai. Šiuo metu bityne suskaičiuojama kone trisdešimt senųjų avilių. Daugelyje jų jau spėjo įsikurti bičių šeimynos.
Įdomu tai, kad dauguma bičių yra vietinės tamsiosios medunešės bitės Apis mellifera mellifera. Šios bitės puoselėjamos, stengiamasi jas išsaugoti. Kad bitelės turėtų iš ko rinkti nektarą, šalia bityno pasodinti medingieji augalai bei apsėtas grikių laukas.
Archainė drevinės bitininkystės tradicija ir senieji papročiai įamžinti Jono Bilinsko sukurtame filme „Šilų bitės“ bei aprašyti knygoje „Drevinė bitininkystė iš kartos į kartą“. Medžiagą rinko ir knygoje aprašė Dzūkijos nacionalinio parko specialistai – Virginija Pugačiauskienė ir Romas Norkūnas.
Aktyvaus pažinimo mylėtojams pasiūlytas turizmo maršrutas „Medaus kelias“, siūlantis pažinti šio krašto bitininkavimo tradiciją, istoriją, kultūrą, kulinarinį paveldą.
Jauniesiems gamtos mylėtojams, panorusiems susipažinti su bite, išleista įdomi ir smagiai iliustruota Almanto Kulbio knyga „Bičių pamokos“. Ją mielai perskaitys ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai bei mokytojai. Knygas lankytojai gali rasti atvykę į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centrus Marcinkonyse ir Merkinėje.
Medkopio šventės – svarbi senovinių apeigų dalis. Medaus kopinėjimo diena senovėje laikyta šventa. Tad ir projekto komanda mielai sukvietė bitininkus ir senųjų tradicijų mylėtojus iš aplinkinių kaimų, miestelių, bendruomenių, tolimesnių miestų dalyvauti gražioje rudens medkopio šventėje. Jos metu šventės dalyviai ne tik apžiūrėjo Musteikos drevinės bitininkystės bityną bet ir dalyvavo medkopio apeigose.
Klausydami senųjų dzūkiškų dainų, dainuojamų Varėnos kultūros centro ansamblio „Žeiria“, dalyviai aukojo bičių deivei Austėjai į laužą berdami grikių ir druskos, kad kitų metų derlius gausus būtų, stebėjo, kaip drevininkas Romas ruošiasi medaus kopinėjimui, titnaginiu skiltuvu ir pintimi kuria dūminę bitelėms raminti, kaip lipa į drevėtą pušį senoviniu virviniu įnagiu – geiniu.
Romas moka sutarti su bitėmis, tad pastarosios nepyko, kai palipęs aukštai į pušį ir pasiekęs drevę, jis švelniai atvėrė drevės angą ir atgnybė dalį korio, paukščio plunksna švelniai nubraukdamas korį saugančias bites. Didžiąją dalį korių Romas paliko bitėms, kad šios turėtų kuo maitintis ir ištvertų per žiemą.
Su grikių rovimo papročiais, dainomis ir rateliais festivalio dalyvius supažindino ansamblis „Žeiria“ ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojos. Jos pasakojo ir rodė, kaip seniau grikius rovė, pjovė, rišo į pėdus ir statė į eiles, vadinamas „rikėmis“ – „kad vėjas prapūstų ir greičiau išdžiūtų“.
Šventės dalyviai taip pat prisidėjo prie grikių rovimo talkos: vieni pjovė, kiti filmavo, o „Žeirios“ ansambliečiai grojo ir dainavo, kad linksmiau būtų ir darbas neprailgtų. Išalkusius vaišino Marcinkonių gaspadinės, patiekusios autentiškų ir skanių dzūkų krašto valgių.
Šventėje apdovanoti ir tradicijos tęsėjai – naujoji drevininkų karta, kurie netingėjo ir šio amato dvejus metus mokėsi iš vietos drevininkų.
Algio Svirnelio ir Romo Norkūno. Per tą laiką ne tik išmoko, bet ir pasidirbino savuosius drevinius avilius. Džiugu buvo matyti, kaip nuoširdžiai naujieji drevininkai džiaugėsi Dzūkijos nacionalinio parko įteiktomis dovanomis, pažymėjimais bei galimybe parsivežti išskobtus avilius į savo sodybas.
Europos kaimynystės priemonės projektą „Etninės kultūros paveldo išsaugojimas ir turizmo plėtra drevinės bitininkystės regione“ finansuoja Europos Sąjunga skirdama 405 089,32 eurus. Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Gamtos paveldo fondas ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
