Į Uzbekiją lietuvės skrido iš Rygos su „Uzbek Airways“. „Laikai patogūs, lėktuvai pilni, nes daug uzbekų dirba Lietuvoje“, – pažymėjo L. Bitėnienė.
Pasak jos, maršrutas Uzbekijoje buvo „nuobodžiai“ tradicinis turistinis: iš Taškento skrido į Urgenčą aplankyti senovinę Chivą, iš ten traukiniais į Bucharą, Samarkandą ir atgal į Taškentą.
„Tik atvykusios oro uoste nusipirkome 4 eurus kainavusią vietinę 60 GB SIM kortelę, kad galėtume naudotis „Yandex“ taksi, bet vis tiek negalėjome atsisiųsti programėlės iš „Apple store“ dėl sankcijų. Tad naudojome „Yandex website“ – užsakymai veikė puikiai. Taksi paslaugos Uzbekijoje pigios, niekada nekilo nesusipratimų. Taksistai mėgsta skambinti ir pranešti, kad jau kažkur laukia“, – pasakojo lietuvė.
Pasak jos, Uzbekijoje geriausia turėti grynųjų. Juos išsikeisti patogiausia bankuose. Tiesa, pastarieji savaitgaliais nedirba.
„O privatūs keitėjai kaip susitarę visur siūlė 12 000 sumų už 1 dolerį. Tikrai geras keitimo kursas buvo atvykus pačiame oro uoste, tad geriausia tik atvykus išsigryninti pinigus oro uoste. Atsiskaityti kortelėmis galima ne visur, o ir atsiskaitant kortele visur imamas mokestis, kartais labai nedidelis, o kartais gali siekti ir 1,5 procento. Bankomatų tinklas išvystytas labai plačiai“, – pasakojo L. Bitėnienė.
Planuojantiems vykti į Uzbekiją ji rekomendavo traukinio bilietus pirkti iš anksto, ypač jei norima keliauti greitaisiais ar geresnės klasės traukiniais.
„Beje, geležinkelio stotyje patikra kaip oro uoste. Greitieji traukiniai (tarp Bucharos ir Taškento) greitesni nei Lietuvoje, patogūs, erdvūs. Iš Chivos į Bucharą važiavome pirmos klasės miegamajame vagone 2 vietų kupė. Labai patiko. Bet vagonas– restoranas nukėlė atgal į sovietmetį“, – kelionės įspūdžiais dalijosi lietuvė.
Pasak jos, Uzbekija – mėsos kraštas. Labai daug valgoma jautienos, avienos. Taip pat daug valgoma plovo, pyragėlių, daržovių.
„Maistas pigus ir kokybiškas. Pietūs dviem su gėrimais kainuoja maždaug 10–15 dolerių. Tiesa, alkoholio (pavyzdžiui, alaus) rasite ne visose maitinimo vietose. Jei baras yra neturistiniame rajone, alkoholio dažniausiai iš viso nėra“, – pasakojo L. Bitėnienė.
Uzbekai draugiški, mėgsta, kai juos fotografuoji, mėgsta ir kartu fotografuotis.
„Viešnagę palengvina, jei nors kiek supranti rusų kalbą, bet buvo vietų, kur vietiniai nekalbėjo rusiškai. Tada įmanoma ženklais susikalbėti anglų kalba“, – įspūdžiais dalijosi lietuvė.
Uzbekijoje stebino įdomi vestuvių tradicija, kai jaunieji išeina pasivaikščioti po miestą.
„Tokį reiškinį stebėjome visur, kur tik buvome. Įdomu ir tai, kad vestuvės vyksta bet kurią dieną. Jaunieji vis dar tuokiasi, sutarus tėvams, jokių ilgesnių draugysčių iki vestuvių, tik keli susimatymai“, – vietines tradicijas vardijo moteris.
Pasak jos, turistai Uzbekijoje labai laukiami, gerbiami. Nėra tokio įkyraus persekiojimo kaip Turkijoje ar Egipte, turguose galima derėtis kiek pavyks.
„Mano nuomone, kokybiškesni suvenyrai Bucharoje ir Chivoje, o Taškente jau daugiau kinų „piguvos“, – pažymėjo lietuvė.
Anot L. Bitėnienės, susiplanuoti kelionę į Uzbekiją tikrai labai paprasta, įvairiausios naudingos informacijos lengvai galima rasti internete.
„Šalis dar nėra masinio turizmo akiratyje, nors turistų tikrai nemažai, ypač daug prancūzų, ispanų, italų, korėjiečių, žinoma, rusų. Tikrai verta važiuoti į šią šalį jau dabar, ypač tiems, kuriems įdomi Rytų architektūra, Rytų spalvos“, – rekomendavo lietuvė.
