Kopiant laiptais į bokštą, santaka apžvelgiama trimis lygiais: nuo vandens, pažintinio tako ir apžvalgos bokšto. Apačioje matosi vinguriuojančios upės Akmena ir Jūra, aukštėliau – upių slėniai bei pati santaka, palipėjus laiptais dar aukščiau saugoma teritorija apžvelgiama nuo 12 metro pakylos, kur atsiveria vaizdingas kraštovaizdis, o bendras bokšto aukštis nuo upės apie 30 metrų.
Čia galima pasivaikščioti beveik 65 metrų ilgio tiltu virš upės slėnio arba nusileidus laiptais žemyn, įbristi į upių santaką ir patikrinti, ar tikrai vienos upės vanduo yra šaltesnis, o kitos – šiltesnis.
O visai šalia aplankyti galite ir Pagramančio regioninio parko lankytojų centrą. Čia įrengta moderni, šiuolaikiška ir informatyvi ekspozicija – „Almančios rėvos“, kurioje galima susipažinti su Pagramančio regioninio parko gamtos ir kultūros vertybėmis, įžymiais vietos žmonėmis, amatais, aplinkiniuose miškuose ir pievose gyvenančiais paukščiais, gyvūnais ir kitais regioninio parko turtais.
Lankytojų centre vyksta įvairūs renginiai, parodos, galima užsisakyti ekskursijas po regioninį parką, sudalyvauti įvairiose edukacijose, įsigyti informacinių leidinių ir suvenyrų, išsirinkti nakvynės ir poilsio vietoves. Taip pat gausite išsamią informaciją apie regioninio parko teritorijoje organizuojamus žygius: pėsčiomis, dviračiais ir baidarėmis.
Tačiau pasivaikščioti po parka galite ir savarankiškai. Išskirtinis upių slėnių kraštovaizdžio parko bruožas – rėvų gausa ir kabantys tiltai, jungiantys upių krantus. Stačiuose šlaituose gausu atodangų, skardžių, o slėniuose veši natūralios pievos. Slėnių šlaitai pasidabinę piliakalniais, pilkapiais, senkapiais – šio krašto praeities liudininkais.
Daugybė retų rūšių augalų auga Plynosios aukštapelkėje. Akmenys ir ąžuolai čia vadinami milžinais. Architektūriniu požiūriu vertinga medinė Pagramančio bažnyčia.
