Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Justino Kilpio, toks meteorologinis reiškinys, visą savaitgalį siautėjęs rytinėje JAV pakrantėje, nėra retas, tačiau šiais metais buvo kaip niekad intensyvus.
„Niujorke ir Vašingtone gausiai prisninga kone kiekvienais metais. Tačiau šį kartą sniego kiekis kai kuriose vietose siekė net vieną metrą“, – teigė specialistas.
Socialiniuose tinkluose ši pūga buvo praminta „Snowmageddon“ ir „Snowzilla“ tokiu būdu pabrėžiant jos mastą. Naujausiais duomenimis, nuostoliai, kurių padarė didžiulė pūga „Džonas“ („Jonas“), siautėjusi JAV rytinėje pakrantėje, gali siekti nuo 2,5 iki 3 mlrd. JAV dolerių.
Anot klimatologo, pūgą „Jonas“ sukėlė įšilusi vakarinė Atlanto vandenyno dalis. „Šiltas vandenynas ima garuoti ir atmosferoje atsiranda labai daug drėgmės. Kuo daugiau drėgmės, tuo intensyvesni krituliai“, – sakė J. Kilpys.
O žiemą, kai sausumos dalis yra atšalusi, o tas drėgnas oras užslenka ant jos, tuomet formuojasi sniegas.
„Taip ir įvyko praėjusį savaitgalį. Nuo vandenyno ta drėgna, garų pilna ir šilta oro masė užslinko ant žemyninės, atšalusios dalies ir dėl to susidarė didžiuliai sniego kiekiai“, – aiškino klimatologas.
Be to, didelius sniego kiekius lemti galėjo ir ekstremalius meteorologinius reiškinius formuojantis El Ninjo. „Sunku pasakyti, ar tai tik El Ninjo poveikis, ar ir be jo būtų susiformavusi ta audra. Vis tik EL Ninjo lemia daugelį gamtos anomalijų“, – sakė specialistas.
Anot jo, Rytinei Europos daliai, o tuo pačiu ir Lietuvai, dideli sniego kiekiai ir ekstremalios pūgos negresia, mat ši žemyno dalis yra gerokai nutolusi nuo Atlanto vandenyno. „Iš garuojančios Baltijos jūros tiek daug drėgmės atmosferoje nesusidaro“, – tikino J. Kilpys.
Vakarinei Europos daliai ekstremalaus sniego kiekio taip pat neprognozuojama, kadangi rytinė Atlanto vandenyno dalis yra vėsesnė negu vakarinė. „Rytinę Šiaurės Amerikos pakrantę skalaujančio Atlanto vandenyno dalimi teka šiltoji Golfo srovė. Ten vandens garavimas daug intensyvesnis, todėl ir kritulių kiekis – didesnis“, – aiškino pašnekovas.
Ateityje, pasak klimatologo, tokių pūgų tikimybė Šiaurės Amerikoje bus tokia pat arba net ir didesnė. Vykstant žmonių sukeltam klimato atšilimui, visų vandenynų temperatūra tampa vis šiltesnė, o tai skatina didesnį garų susidarymo kiekį atmosferoje.
„Tokio snygio ir audrų sulauksime ir dažniau“, – teigė J. Kilpys.
Pasiteiravus, ar šią žiemą Lietuvoje dar tikėtis gausesnio sniego, specialistas teigė, kad netikėtumų dar tikrai bus. „Šiuo metu šalyje vyksta atlydys. Tačiau žiema dar nesibaigė. Vasario mėnesis dar gali mus labai nustebinti – bus ir šalčio, ir sniego“, – prognozavo klimatologas.
