Mokslininkų radinys Antarktidoje po ledu: anksčiau to nėra buvę

Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą.<br>123rf nuotr.
Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą.<br>123rf nuotr.
Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Technologijos.lt

Feb 15, 2016, 2:45 PM, atnaujinta Jun 8, 2017, 12:49 AM

Mokslininkai teigia turintys įrodymų, kad po Antarktidos ledynu slypi ne tik ežeras, bet ir didžiausias pasaulyje kanjonas.

Antarktida ne visada buvo tik užšalusia dykuma. Prieš 100 milijonų metų čia ošė atogrąžų miškai ir tekėjo upės, kurios formavo tam tikrą žemyno kraštovaizdį. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando išžvalgyti reljefą, dabar jau slypintį po storu ledo sluoksniu.

Artėjant prie šio tikslo, mokslininkų komanda teigia turinti įrodymų, kad čia slypi tarpeklis, dvigubai didesnis už Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos valstijose. Šis jų atradimas buvo aprašytas žurnale „Geologija“.

Pasak tyrėjų, Rytų Antarktidoje yra du dar gerai neištyrinėti, „nežinomais poliais“ vadinami, regionai: Princesės Elžbietos žemės (PEL) ir „Recovery“ baseinas. Mokslininkai tikisi geriau išanalizuoti jų pamatines uolienas, nes tai padės numatyti, kaip keisis šis ledinis žemynas šylant pasaulio klimatui.

Ledo kepurės formą taip pat nulemia po juo esantis reljefas, taigi pagal paviršių galima daryti prielaidą, kas slypi po juo. Turėdama tai omenyje, tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo sudėtingą palydovų sistemą, įskaitant radarą, kad sukurtų PEL ledynų modelį. Tai atlikus, keletas anksčiau nepastebėtų pailgos formos objektų iškart sulaukė tyrėjų dėmesio.

Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą. Jei tolimesni tyrimai patvirtins jos egzistavimą, tai bus didžiausia kanjonų sistema visame pasaulyje.

„Iš surinktų duomenų matome, kad šie paviršiaus bruožai byloja apie po jais slypinčią subglacialinės kilmės struktūrą, – teigia tyrimo bendraautorius, profesorius Martinas Siegert. – Tiesą sakant, visi ženklai rodo, kad ten gali slypėti didžiuliai kanjonai su slėniais“.

Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras. Šis vandens telkinys gali būti iki 1250 kvadratinių kilometrų dydžio.

Tiek ežero, tiek kanjono egzistavimo idėjos buvo iškeltos po pirminių naujo radaro skenavimo darbų. Jie suteikė galimybę geologams „pažvelgti“ po didžiuliais ledo klodais. Siekiant galutinai patvirtinti abiejų darinių egzistavimą, reikia papildomų tyrimų radarais. Tai šiuo metu atlieka Didžiosios Britanijos, JAV ir Kinijos mokslininkai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.