Snaigių dydis stebino kiekvieną – nemažos jų dalies skersmuo galėjo siekti net 3-4 cm.
Dauguma gyventojų vengė kišti nosis iš namų dėl gausaus snygio ir stipraus vėjo, kuris labiausiai šėlo prie jūros krantų.
Būtent čia rinkosi itin žvarbaus oro nepabūgusių žmonių.
Čia jie galėjo grožėtis neįprastu gamtos šėlsmu – audringos jūros bangos buvo įspūdingai didelės, o snaigių gūsiai tolumoje pradangino miesto horizontą, tad atmosfera priminė bauginančiai gražią pasaką.
