Lenkų geologijos specialistai pristatė atliktus Gedimino kalno tyrimų rezultatus. Juos ketvirtadienį pakomentavo Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas. Anot specialisto, po lenkų geologų tyrimų matoma daug daugiau kalno struktūrinių elementų. Nors pilies bokštas stovi ant tvirto ir stabilaus geologinio pagrindo, šalia esantiems kunigaikščių rūmams kyla didžiulis pavojus – po jais, ties pietrytiniu kalno šlaitu, aptikta nestabilaus grunto masė.
„Paaiškėjo, kad vidurinėje kalno dalyje esantis moreninis kalno sluoksnis gali būti ne vientisas, labiau pralaidus vandeniui. Tai svarbu projektuotojams, kurie turi parengti tinkamas priemones šlaitų deformacijoms“, – sakė J. Satkūnas.
Specialistas tikino, kad pietrytiniame šlaite akivaizdžiai matyti purus, galimai supiltas, deformavęsis sluoksnis. „Jis gali siekti net 8 metrus ir gali kelti grėsmę aukštutiniams rūmams", - aiškino specialistas.
Jis akcentavo, kad dabar didžiausią rūpestį kelia pietrytinis šlaitas.
„Tyrimai parodė, kad po aukštutine pilimi yra didžiulio tūrio masė, kuri kelia pavojų aukštutiniams rūmams, esantiems ant kalno. Rūmuose matyti akivaizdus sienų trūkis. Tiek rūmų, tiek kalno pietrytinio šlaito stabilizavimui yra suprojektuotos priemonės“, – sakė geologas J. Satkūnas. Anot jo, kalną ir rūmus stabilizuoti būtina neišvengiamai.
Nors priemonės ir ruošiamos, stiprūs lietūs kalnui ir toliau kenks.
„Manau, kad kiekvienas lietus pakenkia kalnui. Pirma priemonė, kurią rekomenduoja kolegos iš Lenkijos, tai pilna kalno viršutinės aikštelės izoliacija, pilnas vandens surinkimas, tinkamo dydžio lietaus kanalizacijos įrengimas“, – tikino geologas.
Anot jo, pietrytinis šlaitas deformuojasi galimai didesniais mastais, negu matyti iš vizualinių stebėjimų. „Tai didžiulio tūrio besiformuojantis šlaito segmentas“, – sakė specialistas.
J. Satkūnas ramino, kad pats Gedimino pilies bokštas nenugrius. „Pats bokštas stovi ant nesideformuojančio grunto, stovi ant tvirto, tankaus, geologinio pagrindo. Tai rodo geofiziniai seisminiai tyrimai. Gedimino bokštas tikrai nenugrius. Nenugrius, turbūt, ir kita pilis, bet reikia viską sutvarkyti. Kitokio varianto nėra. Viskas bus sutvarkyta., – ramino J. Satkūnas. Tačiau tam, kad žemyn nenučiuožtų aukštutinė pilis, būtina skubiai stabilizuoti šlaitą ir patį pastatą.
Geofiziniai tyrimai parodė ir kitas anomalijas - grėsmę galimai kelia žmogaus įrengtos struktūros. Anot J. Satkūno, Gedimino pilies kalne taip pat yra dvi galerijos ir vertikali šachta.
„Jos ir dabar matomos tyrimų rezultatuose. Nežinoma, kiek jos buvus užpiltos, užsandarintos. Tačiau tai nėra tuštumos. Jos savaime užslinkusios, o sutvirtinimai sunykę ir supuvę", - aiškino J. Satkūnas.
Kol kas nurodyta kalną uždaryti iki liepos 17 dienos. Vėliau bus nuspręsta, ar nukelti atidarymo datą.
Kultūros ministerija primena, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai, kurie bus baigti 2018 m. antroje pusėje. Pietrytinio šlaito tvarkybos projektas yra rengiamas. Jį planuojama pristatyti rugsėjį.
