„Važiuojant automobiliu navigacija rodė, kad turi būti didžiulis vandens telkinys – „Theewaterskloof“ užtvanka, o ten nieko nebuvo, viskas išdžiūvę. Ir tai šokiravo. Pamatęs savo akimis supranti, kokia tai problema“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis.
Miesto valdžia, paskaičiavusi likusias gėlo vandens atsargas, pranešė, kad lemtinga diena išauš balandžio 22-ąją. Šią savaitę data buvo patikslinta – vandens nebeliks dešimčia dienų anksčiau. Šiuo metu „Theewaterskloof“ užtvankoje likę vos 13,8 proc. vandens.
Todėl gyvenimas Keiptaune dabar neprimena laikų prieš sausrą – praustis duše galima ne ilgiau dviejų minučių, geriausia – užtrukti dar trumpiau. Likęs vanduo surenkamas kibirais – jis panaudojamas tualete, o plaunant rankas kriauklėje padėti plastikiniai indeliai. Taip žmonės ruošiasi blogiausiam scenarijui.
Tačiau taupymas nerūpi
Anot Modesto, net oro uostuose iškabinti perspėjimai, kad mieste yra ribojamas vandens suvartojimas – pirmosiomis metų dienomis buvo leidžiami 87 litrai per dieną. „Tai nėra labai tiksliai apskaičiuojama, bet bandoma žmonėms įpiršti sąmoningumą taupyti vandenį. Vis tik sąmoningi yra tik geriau gyvenantys žmonės – vargingesniems vandens taupymas nerūpi“, – patirtimi dalijosi M. Vitkauskas.
Tuo tarpu Keiptauno merė Patricia de Lille portalui CNN teigė, kad nepaisant grėsmės, gyventojai vandens vartojimo įpročių keisti nenori. Todėl atsižvelgiant į vandens suvartojimo rezultatus, buvo sumažintas vandentiekio slėgis – vanduo iš čiaupo teka lėčiau ir silpnesne srove.
„Dauguma žmonių vis dar nemato problemos ir siunčia mus visus „nulinės dienos“ link. Mes nebegalime prašyti žmonių nustoti švaistyti vandenį. Mes turime juos priversti taupyti“, – teigiama oficialiame merės pranešime.
Švaistūnams skiria baudas
Ir nors pastaruoju metu Pietų Afrikoje lyja, kritulių nepakanka, kad rezervuarai prisipildytų. Be to, per praėjusią savaitę vandens lygis miesto rezervuare nukrito 1,4 proc. Todėl valdžia buvo priversta imtis dar griežtesnių priemonių. Taigi, nuo vasario 1 dienos vienas gyventojas per dieną galės sunaudoti 50 litrų vandens.
Anot M. Vitkausko, jau dabar yra įvestas itin griežtas vandens suvartojimo ribojimas – vienam asmeniui galima sunaudoti du kubinius metrus vandens per mėnesį. Viršijus limitą skiriama maždaug 500 eurų bauda.
„Netrukus valdžia sumažins suvartojamo vandens kiekį ir padidins baudą iki 2000 eurų“, – apie gyvenimo realybę Pietų Afrikos turistų traukos centre kalbėjo lietuvis keliautojas.
Eilės dėl vandens
Todėl Keiptauno gyventojai pildytis vandens atsargas ėmė viešose miesto vandens stotelėse. Šis vanduo neapskaitomas – žmonės gali papildomai jo parsivežti, tačiau čia jau driekiasi didžiulės eilės.
Geriamas vanduo nyksta ir iš parduotuvių lentynų. Laimei, jo kaina kol kas dar nesikandžioja. „Dabar didžiausias vandens pasirinkimas – plastikinėse 5 litrų talpose. Jis kainuoja panašiai, kaip ir Lietuvoje“, – sakė M. Vitkauskas.
Vandens poreikį padidino ir pirmosiosiomis metų dienoms Pietų Afriką alinę rekordiniai karščiai. „Tokiu metų laiku turėtų būti 23-24 laipsniai Celsijaus, bet, kol mes svečiavomės, kaitino apie 26-28 laipsniai karščio. Vietiniai aiškino, kad buvo neįprastai karšta. Tuomet ir vandens poreikis padidėja“, – tikino pašnekovas.
Gaišta gyvūnai
Nors Keiptauno vandens rezervuarą beveik ištuštino didžiausia per šimtmetį sausra, dėl vandens trūkumo prisideda ir didėjanti žmonių populiacija regione bei klimato kaita. Nuo pastarosios kenčia ne tik žmonės, bet ir visa gyvoji gamta.
Kelionės metu į safarį prie Port Elizabeto išvykusiam lietuviui vietos reindžeriai pripažino, kad upės, esančios apie 800 km nuo Keiptauno, yra išdžiūvusios arba nesusijungia.
„Dėl vandens stygiaus gaišta net žvėrys“, – siaubingą situaciją komentavo keliautojas.
Gresia ligų protrūkis
Tuo tarpu galimybę išvykti iš Keiptauno turintys žmonės jau kraunasi lagaminus – taip bus sumažintas vandens suvartojimas. Deja, bet daug senyvo amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir skurdžiųjų – pasilieka.
Gelbėdamiesi nuo vandens stygiaus turtingesni uždarų gyvenamųjų namų kvartalų šeimininkai diegiasi vandens gėlinimo sistemas, kiti planuoja įsirengti vandens gręžinius. „Žmonės nori būti nepriklausomi nuo miesto vandentiekio. Apie tai galvoja ir miesto valdžia, tam yra sukurtos technologijos. Tačiau nežinia, ar visiems Keiptauno ir jo apylinkių gyventojams užteks“, – svarstė lietuvis.
Vandens stygius antrame pagal dydį Pietų Afrikos Respublikos mieste graso ir ligų protrūkiu – dėl prastėjančios vandens iš čiaupo kokybės gyventojai jau skundžiasi pilvo skausmais.
O kol kas žmonės skaičuoja dienas iki „nulines dienos“.
