Pateikiame sąrašą Lietuvos pačių pačiausių objektų, lankytinų vietų. Sąraše didžiausi, aukščiausi, žemiausi, ilgiausi, seniausi, storiausi, mažiausi ir kiti „-iausi“.
Aukščiausias apžvalgos bokštas
Mindūnų (Labanoro) apžvalgos bokštas – pastatytas 2015 metais tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto, drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.
TV bokštas (~190 m) akimirksniu tapo aukščiausiu apžvalgos bokštu. Tačiau dėl galimybių į bokštą patekti ribotumo, priklausymo nuo oro sąlygų ir dėl kitų argumentų iki šiol aukščiausio Mindūnų bokšto neskubėsime nukarūnuoti.
Aukščiausia Lietuvos vieta
Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas, 293,84 m virš jūros lygio.
Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. 2007 metų matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m žemiau jūros lygio.
Aukščiausia atodanga
Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis – 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios.
Antroji pagal aukštį atodanga (58 m) taip pat yra Vilniuje – Plikakalnio atodanga esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Didžiausias akmuo
Barstyčių akmuo – didžiausias akmuo Lietuvoje. Puokės kaime esantį 680 tonų riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.
Didžiausias upių akmuo
Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo.
Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.
Giliausias urvas
Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis – 20 metrų.
Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.
Giliausia duobė
40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta – Velnio duobė, yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego.
Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.
Didžiausi šaltiniai
Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) – didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje.
1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos – Dubysos kanalą
Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai
Garsusis Lietuvos senolis – seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki.
Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49 m, o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį – 9.
2000 m. duomenimis, aukščiausias Lietuvos ąžuolas yra Jūravos ąžuolyne. Jo apimtis – 151 cm, o aukštis – 37 m, tačiau jis nėra aukščiausias tarp visų rūšių medžių. Prienų urėdijos Degsnės miške per 150 metų maumedis išaugo iki 46 m aukščio.
Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas
Tai kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų – Mūšos tyrelio pažintinis takas. Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bio-įvairovei stebėti.
Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės.
Didžiausias vertikalus saulės laikrodis
Toks puošia Kauno technologijos universiteto pastato sieną. Kompiuteriu suformuotą laikrodžio brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda.
Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal saulę.
Ilgiausias kabantis tiltas
Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje.
Aukščiausias pėsčiųjų tiltas
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – 36 m), ilgis – 260 m.
Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.
Ilgiausias automobilių tiltas
Jurbarko tiltas – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis – 16 m.
Aukščiausia bažnyčia
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, statyta 1899 – 1909 m. Bokštų aukštis – 79 m, (iki I pasaulinio karo buvo 84 m).
Dešiniajame 79 m aukščio bokšte įrengtą aikštelę galima pasiekti 186 metaliniais laiptais. Užkopę į viršų lankytojai atsiduria tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama.
Pirmasis kraštotyros muziejus Žemaitijoje, o taip pat ir visoje Lietuvoje (taigi – pirmiausias)
1812 m. tokį Bijotuose (Barzduose, Barzdžiuose) netoli Skaudvilės mietelio, šalia Pelos upeliuko, įrengė Dionizas Poška. Šiam muziejui pasirinktas 1812 metais Vyšniakalnyje nukirstas didžiulis išdegęs ąžuolas Baublys.
Plačiau apie šias vietas kaitykite čia.
