Tačiau klimato pokyčiai lemia, kad jau keletą sezonų iš eilės ankstyvo pavasario orai atkeliauja į Lietuvą dar prieš kalendorinio pavasario pradžią. Kovo pirmomis dienomis seniau spėdavo apie būsimų metų orus: kovo 1 d. – pavasaris, kovo 2 d. – vasara, kovo 3 d. – ruduo.
Aišku toks būdas ir orų interpretacija labai priklauso nuo konkretaus žmogaus jautrumo orams, ypač kai per dieną orai sparčiai keičiasi. Pavyzdžiui, pernai kovo 2 diena buvo vėsi (netgi šalta, Utenoje minimali oro temperatūra buvo -10 °C) ir daugiausia be kritulių, tačiau praeitų metų vasara buvo sausa ir karšta
Dar šeštadienį prie Didžiosios Britanijos krantų priartėjo eilinis gilus Atlanto ciklonas (slėgis centre – 953 hPa), dėl to, Vakarų Airijoje ir kai kur Škotijoje, šeštadienį kilo audra. Be to, šis ciklonas įsiurbė šiltą, drėgną jūrinės kilmės orą ir sekmadienį jį atnešė į Baltijos regioną.
Tačiau giliau į Eurazijos žemyną šis ciklonas nesibrauna. Užuot, nuo antradienio į Rytų Europą pajudės pietiniai ciklonai nuo Viduržemio ir Juodosios jūros regionų. Šie ciklonai paprastai neša gausius kritulius, bet tiek Baltijos regione, tiek Lietuvoje jie pasiskirsto labai netolygiai.
Lietuvoje per kitą savaitę turėtų iškristi nuo 15 iki 40 mm kritulių, daugiausia pirmadienį–antradienį ir ketvirtadienį. Artimiausiomis naktimis oro temperatūra jau bus teigiama, o dienomis kils aukščiau +5 °C. Audrų pavojaus nėra, pajūryje stipresnis pietų, pietvakarių vėjas laukiamas sekmadienio naktį. Vėliau vėjas silps.
Zoninio (vakarų-rytų krypties) srauto greitis virš Šiaurės Europos nuslopo, o pati atmosferos sraujymė susiskaidė ir nuslinko į pietus bei pietvakarius. Tai reiškia, kad beveik visą kalendorinę žiemą gerai veikęs jūrinių oro masių pumpavimas į Euraziją pasibaigė.
Vietoj to, matyt, įsivyraus meridianiniai (šiaurės – pietų) oro srautai. Tačiau dėl pavasario vėlavimo nereiktų pergyventi: šiluma ir drėgmė bus vis tiek tiekiama į Baltijos regioną, tik ne iš vakarų, o iš pietų. Laikotarpiais kai oro srautas atsisuks iš šiaurės bei kils atmosferos slėgis, ims veikti kitas faktorius – saulės aukštis virš horizonto ir dienos trukmė.
Dienos trukmė kitą savaitę jau sudarys 11 valandų. Papildomą šildantį poveikį turės besniegis žemės paviršius ir neįšalusi dirva.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) šiaurinei Europos daliai prognozuoja šiltesnį ir drėgnesnį kovo mėnesį, o pietinei Europai – artimesnes daugiametei normai sąlygas.
Dėl ilgalaikio Atlanto šildančio poveikio šiaurinei Eurazijai, šiuo metu pati žemiausia oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje fiksuojama ne Sibire, o Kanados archipelage (stotyje Eureka -48 °C).
Aišku, pati žemiausia oro temperatūra Žemėje, šiandien yra išmatuota automatinėse stotyse, įrengtose ant ledo skydų viršaus: Grenlandijoje (Navy Operated, 3195 m aukštyje, -58 °C) ir Antarktidoje (Dome Argus, 4084 m aukštyje, -53 °C).
Pati aukščiausia temperatūra, kaip ir turi būti borealinės žiemos metu, fikstuota Pietų pusrutulyje, Vakarų Australijoje (Mount Magnet, +43 °C). Tačiau visai greitai (maždaug po mėnesio) aukščiausios oro temperatūros zona persimes į Šiaurės pusrutulį, greičiausiai į Sudaną ar Sachelio zoną, o vėliau į Indiją ir Pakistaną.
Šiaurinėje Eurazijoje vis dar laikysis šilumos anomalija: stipriausia ji bus Šiaurės rytų Sibire, Pietų Rusijoje bei Rytų Ukrainoje (8–10 °C virš daugiamečio vidurkio).
Islandijos žemo slėgio sritis išliks labai aktyvi, o Vakarų Europoje vyraujantys stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai per Biskajos įlanką į Viduržemio jūros regioną neš drėgmę nuo Atlanto.
Daugiausia kritulių laukiama pavėjiniuose Pirėnų, Alpių bei Dinarų kalnų šlaituose – iki 200 mm per savaitę. Azijoje Sibiro anticiklonas, nors ir silpnas lems giedrus ir sausus orus nuo Mongolijos iki vakarinio Kazachstano. Žiemos musoniniai vėjai virš Bengalijos įlankos ir Arabijos jūros nesezoniškai silpni.
Priešingai, šiaurinėje Australijoje laukiamos stiprios vasaros sezono liūtys (iki 300 mm per savaitę). Taip pat, smarkios tropinės liūtys laukiamos Brazilijos Nordestės regione.
