Galite ne tik aplankyki turistų pamėgtas vietas, tačiau ir pasigrožėti Kuršių Nerijos gamtovaizdžiais, atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti iš gamtos sklindančia ramybe.
Meškos galvos kopos regykla, Alksnynė, Neringos sav.
Kuršių nerijoje stūkso Meškos galvos kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 35 metrus. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, tad romantiškai nusiteikę keliautojai čia dažnai sutinka bei palydi saulę.
Ši kopa yra viena aukščiausių vietovės viršūnių, tad, pakilę į Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelę, lankytojai turi galimybę grožėtis įspūdinga Kuršių nerijos panorama.
Juodkrantės švyturys, Juodkrantė, Neringos sav.
Nors švyturio aukštis siekia tik 20 metrų, aukštas Raganos kalnas, ant kurio kelrodis stūkso, jį iškelia net į 75 metrų aukštį. Visame pasaulyje švyturiai savo forma, spalva ir siunčiamais signalais skiriasi, tad kito tokio, kaip Juodkrantėje tikrai nerasite.
Šio kelrodžio masyvus bokštas yra metalinis, keturkampio formos, apatinė jo dalis ažūrinė, o viršutinė apkalta šviesiomis lentomis. Švyturyje įtaisytas šviečiamasis įrenginys, o jo naktinį dangų skrodžiantis baltos šviesos signalas matomas net iš 33 kilometrų arba 18 jūrmylių atstumo.
Pakrantės šauklio viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė, tad tik įsivaizduokite kokia banguojančių vandenų panorama čia atsiveria.
Akmens skulptūrų parkas Juodkrantėje, Juodkrantė, Neringos sav.
Juodkrantėje plytinčioje krantinėje, susijungia nuostabaus grožio Kuršių nerijos vandenų panorama bei žmogaus rankomis sukurtas menas. Čia stūkso akmens skulptūrų parkas po atviru dangumi, kurio eksponatai buvo sukurti tarptautinio simpoziumo „Žemė ir vanduo“ metu.
Mistiška Kuršių nerijos aplinka menininkus tarsi įpareigojo susilieti su gamtos stichija.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, Juodkrantė
Prie Kuršių marių, Juodkrantėje, į dangų stiebiasi Šv. Pranciškaus Asyžiečio evangelikų–liuteronų bažnyčia. Ja pastarąjį ketvirtį amžiaus naudojasi tiek Juodkrantės evangelikų-liuteronų, tiek Romos katalikų Šv. Pranciškaus Asyžiečio tikinčiųjų parapijos.
Bažnyčia yra ne tik ryškus architektūrinis vietovės akcentas, bet ir svarbi Juodkrantės žvejų kaimo istorijos liudininkė.
Kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos (rekonstruojama), Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.
Visa Vakarų Lietuva, o ypač tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių nusidriekusi Kuršių nerija yra išties svarbi migruojantiems paukščiams bei sparnuočių kelionių stebėtojams.
Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė, tad keliautojai turi puikią galimybę į sparnuočių gyvenimą pažvelgti iš arčiau bei detaliau susipažinti su informacija apie perimvietę bei paukščius.
Avikalnio apžvalgos aikštelė, Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke stūkso Avikalnis. Čia įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena įspūdingiausių Kuršių nerijos panoramų – Naglių gamtinis rezervatas.
Nuo Avikalnio regyklos puikiai matyti ir parabolinių kopų pietinė dalis bei paprastųjų pušų senųjų medynų – sengirės – fragmentų kraštovaizdžio paveikslas.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas, Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.
Turbūt, niekas nedrįs ginčytis, jog gamta yra pati geriausia architektė. Puikus to pavyzdys – Naglių gamtinis rezervatas, kurio pažintinis takas su stulbinančio grožio Pilkųjų kopų peizažu yra vienas įdomiausių lankytinų objektų visame Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Naglių gamtinis rezervatas saugo vieną liūdniausių Kuršių nerijos istorijų. 1675–1854 metais čia buvo užpustytas Naglių kaimas, kuris savo vietą keitė net kelis kartus, tačiau dabar glūdi giliai po smėliu.
Vecekrugo kopa, Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.
Tarp Preilos ir Nidos, Karvaičių draustinyje stūkso aukščiausia Kuršių nerijos aukštikalnė. Tai Vecekrugo arba kitaip Senosios smuklės kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 67 metrus, tad nuo jos atsiveria išties įspūdingas kraštovaizdis.
Lankytojams aukščiausia Kuršių nerijos kopa dėl savo taisyklingos, žaliu ošiančiu kilimu apklotos viršūnės primena Japonijoje kyšantį Fudži kalną. O ant Vecekrugo kopos esanti apžvalgos aikštelė apsilankiusiems atveria visą Kuršių nerijos gamtos grožį.
Kuršių Nerijos istorijos muziejus, Nida, Neringos sav.
Kuršių Nerija – ne tik miško ornamentais išdabintas boluojantis smėlio kilimas. Ši ypatinga vieta turi įdomią istoriją, kuri mena čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių kultūrinį palikimą. Su juo lankytojus supažindina Kuršių nerijos istorijos muziejus.
Vienas ryškiausių muziejaus ekspozicijos akcentų yra Nidos pašto stoties istorija ir jos savininkui išduota licencija smuklėje – pašto stotyje gaminti alų.
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia, Nida
Idiliško miškingo kraštovaizdžio apsuptas, į dangų stiebiasi Nidos evangelikų – liuteronų raudonų plytų bažnyčios bokštas, kuris mena ilgą ir sudėtingą šių maldos namų istoriją.
Nidiškiai, kaip ir visi Kuršių nerijos gyventojai, matyt, dėl nuolatinės grėsmės negrįžti iš jūros, buvo labai religingi. Tad bažnyčia šiam kraštui visuomet buvo itin svarbi.
Nidos vėtrungių ekspozicija marių krantinėje, Nida, Neringos sav.
Pajūryje gyvenantys dailininkai ir architektai prikėlė vėtrunges naujam gyvenimui, tad krašto istorijai neabejingi lankytojai turi galimybę pasigrožėti ant natūralaus dydžio stiebų iškeltomis Kuršių nerijos kaimelių vėtrungėmis bei mintimis nusikelti į tuos laikus, kai mariose plaukiojo kurėnai.
Nidos švyturys ant Urbo kalno, Nida
Nida garsėja savo ypatinga ramybe ir kasmet pritraukia būrį jos išsiilgusių keliautojų. Tikras šios ramybės oazės simbolis yra garsusis Nidos švyturys.
Nidos švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį: du trumpi 0,2 sekundės šviesos signalai su 1,2 sekundės tarpu, tuomet 4,2 sekundės tarpas (tamsa), o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 sekundės.
Šviesos signalus švyturys siunčia tik tamsiu paros laiku: temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturys turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas.
Naktinį dangų savo šviesa švyturys skrodžia jau beveik 150 metų ir jo baltos šviesos signalai jūroje matomi kiek daugiau nei už 40 kilometrų arba 22 jūrmylių.
Parnidžio kopos saulės laikrodis, Nida, Neringos sav.
Parnidžio kopa – tai tikras gamtos stebuklas, kurio magija neabejoja nė vienas ten pabuvęs. Čia poilsiaudami galite pamiršti telefonus ir laikrodžius, o jei, vis dėlto, iškils klausimas kiek šiuo metu valandų, tai granitinis Saulės laikrodis jums tiksliai parodys laiką.
Dabar jo aukštis siekia daugiau nei 13-ka metrų. Šis, Parnidžio kopos į 52 metrų aukštį iškeltas statinys yra tiesiog genialus – Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietinį laiką.
Parnidžio kopa, Nida, Neringos sav.
Ramybe alsuojančios Nidos pietuose kyšo Parnidžio kopa, nuo kurios atsiveria ypatingi gamtos paveikslai, o laiko ir erdvės misterijos užliūliuoti lankytojai visuomet pažada čia sugrįžti. Užkopę ant 52 metrus virš jūros lygio stūksančios Parnidžio kopos, pateksite į baltųjų kopų buveinę.
Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur lig šiol yra išlikusi pustomų kopų grandinė.
Apžvalgos vieta „Itališkas vaizdelis“, Nida
1931 m. Miunchene Th. Mannas skaitė pranešimą „Mano vasarnamis“. „Tas vietas reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją“, – teigė rašytojas. „Itališkas vaizdelis“ – peizažas nuo Th. Manno namo verandos, nepakartojami vaizdai, kurių kartą pamatęs pasiilgsti kaip artimiausio žmogaus.
