Reino krašto-Pfalco žemėje iki šiol patvirtinta 121 žmogaus žūtis, naujienų agentūrai AFP sakė gelbėjimo tarnybų atstovas Aaronas Kleinas. Anksčiau šiame liūčių ir potvynių smarkiai nuniokotame vakariniame Vokietijos regione buvo patvirtinta 117 žmonių žūtis.
Berlyne įsikūrusios Lietuvos ambasados patarėjas Saulius Kalvelis „Lietuvos ryto“ korespondentui Tadui Ignatavičiui pasakojo, kad galingo potvynio nusiaubtos šalies gyventojai jau pradeda tvarkyti gatves, namus ir aplinkines teritorijas.
Bet diplomatas mano, kad atsitiesti po šios tragedijos šaliai reikės nemažai laiko: „Kol kas dar sunku įvertinti tragedijos mastą, bet yra manančių, kad gali prireikti ir penkerių metų, kol viskas bus sutvarkyta.
Situaciją apsunkina ir tai, kad stichija šalį užgriuvo nesibaigus pandemijai.“
Anot S.Kalvelio, stebint vaizdus iš labiausiai nuo potvynio nukentėjusių vietų sunku patikėti, jog tai – Vokietija, ir sunku įsivaizduoti, kokia tai buvo jėga.
Liūčių ir potvynio nusiaubtų žemių gyventojai vis dar neturi nei elektros, nei geriamojo vandens, sutrikęs traukinių eismas: „Prieš kokį dešimtmetį išsiliejus Dunojui Vokietiją siaubęs potvynis jau tada buvo vadinamas šimtmečio potvyniu.
Bet tuomet žuvo 21 gyventojas, todėl galite įsivaizduoti dabartinės tragedijos mastą.
Vokietija sukrėsta, tačiau žmonės yra labai susitelkę, dirba daug savanorių, pagalbą siūlo kitos valstybės. Į gelbėjimo darbus mestos labai didelės pajėgos“, – pasakojo diplomatas.
Dėl kelias dienas praėjusią savaitę trukusių liūčių, Vokietijoje paplūdo gatvės, vandens srautai plėšė medžius, nusinešė automobilius ir griovė namus.
Dauguma kūnų rasti rūsiuose – aukos dar mėgino gelbėti turtą. Kiti žuvusieji buvo nublokšti galingos vandens srovės.
Liuksemburgą, Belgiją ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai.
