Praėjusiais metais, esant maždaug 1,1 laipsnio atšilimui, pasaulio gyventojai susidūrė su vidutiniškai 86 dienomis, kai temperatūra pasiekė pavojingą sveikatai ribą, teigiama medicinos žurnale „Lancet“ pateiktoje ataskaitoje.
Dėl kylančios temperatūros labiausiai nukentėjo vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės – per pastarąjį dešimtmetį šios amžiaus grupės žmonių mirčių, susijusių su kylančia temperatūra, skaičius išaugo 47 proc., praneša „Reuters“.
Išvados, kurias parengė daugiau kaip 100 ekspertų iš 52 skirtingų mokslinių tyrimų institucijų ir Jungtinių Tautų agentūrų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, padidino susirūpinimą dėl karščio poveikio sveikatai.
Anksčiau šiais metais atliktame tyrime nurodyta, kad 2022 m. vasarą per Europos karščio bangas galėjo mirti apie 61 000 žmonių.
„Mokame gyvybėmis“, – apie pasaulio neveiklumą klimato kaitos srityje sakė ataskaitos vadovė Marina Romanello.
Ataskaitoje, kuri yra aštuntoji, skirta įvertinti, kaip klimato kaita veikia sveikatos būklę visame pasaulyje, taip pat nustatyta, kad dėl dažnesnių karščio bangų iki amžiaus vidurio dar 525 mln. žmonių gali pradėti trūkti maisto.
Šį mėnesį Dubajuje vyksiančioje Jungtinių Tautų kasmetinėje klimato kaitos konferencijoje COP28 pirmą kartą bus iš dalies aptariamas poveikis sveikatai. Apie 46 mln. sveikatos priežiūros specialistų paragino COP28 pirmininkaujančią šalį siekti, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro.
