Vienas didžiausių pasaulio miestų greit gali likti be vandens: milijonams jis jau ribojamas

Dėl rekordinių sausrų Meksiko miesto vandens atsargos senka greičiau nei geba atsistatyti – miestui gresia didelis vandens trūkumas. Skaičiuojama, kad jau po kelių mėnesių dalys miesto vandens nebeturės apskritai.

Sausra Meksike. <br>ZP/Scanpix nuotr. 
Sausra Meksike. <br>ZP/Scanpix nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2024-03-02 20:04

Vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyvena apie 22 mln. žmonių, nuo metų pradžios kamuoja sausra. Siekiant taupyti vandenį, daugeliui gyventojų prieiga prie jo buvo apribota – vandenį, atsukę kraną, jie gauna maždaug valandą per kelias dienas.

Sausrą lėmė keli veiksniai: mažėjantis kritulių kiekis, didėjanti temperatūra ir miestų plėtra, dėl kurių miesto vandens ištekliai dar labiau mažėja. Ekspertai įspėjo, kad nesiimant drastiškų priemonių, „nulinė diena“, kai laisvai prieinamo vandens paslaugos visiškai nutrūks visame mieste, gali įvykti vos po kelių mėnesių.

„Mes imame vandenį dvigubai greičiau, nei atsinaujina vandeningasis sluoksnis. Dėl to daroma žala infrastruktūrai, daromas poveikis vandens sistemai ir grunto nusėdimui“, – ispanų laikraščiui „El Pais“ sakė Meksikos vandens tinklo koordinatorius Jorge Alberto Arriaga.

Maždaug 60 proc. Meksiko miesto vandens gaunama iš požeminio vandeningojo sluoksnio, tačiau vandeningasis sluoksnis buvo per daug naudojamas, todėl nuo 1950 m. žemė grimzta maždaug 51 cm per metus. Be to, Meksikas netgi yra pripažintas sparčiausiai grimztančiu miestu pasaulyje.

Miesto padėtį apsunkina jo geografinė padėtis ir istorija. Aukštai virš jūros lygio įsikūręs miestas kadaise buvo actekų miesto Tenočtitlano vieta. 1521 m. miestą užkariavę ispanai jį nugriovė, nusausino aplink esantį ežerą ir ant minkšto, moliu turtingo ežero dugno dirvožemio įkūrė Meksiko miestą. Dėl to miestas tapo neatsparus žemės drebėjimams, o dėl sunaikinto natūralaus vandens ciklo intensyviau jaučiasi ir sausros.

Sausros vis ilgesnės bei sunkesnės tampa ir dėl klimato kaitos bei El Ninjo reiškinio (dėl kurio regione ir visoje Lotynų Amerikoje pakilo temperatūra).

Siekdami išspręsti šią problemą, pareigūnai sakė, kad pradės kasti daugiau šulinių visame mieste ir kartu gerins nuotekų valymą, kad visi gyventojai gautų pakankamai vandens.

Ar šios pastangos padės išvengti „nulinės dienos“, ar kelio link jos jau nebepavyks sustabdyti, dar neaišku. „Turime atsižvelgti į tai, kad „nulinė diena“ yra dabar, nes upės užterštos, šaltiniai per daug išnaudojami, tai turime suprasti“, – „ Forbes Mexico“ sakė José Antonio Rodriguezas Tirado, vandens valdymo konsultantas.

Kadangi musonų sezonas prasidės tik gegužę arba birželį, gyventojai dar turės kęsti sausros sąlygas, kol pagaliau galės lengviau atsikvėpti.

Parengta pagal „Live science“ inf. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.