Didžiausias pavojus gresia Pietų Europos teritorijoms, teigė Europos aplinkos agentūra (EAA) savo pirmojoje ataskaitoje apie žemynui gresiančias klimato kaitos, kurią lemia žmogaus deginamas iškastinis kuras, rizikas.
Pavojus kelia gaisrai, vandens trūkumas ir jų poveikis žemės ūkio produkcijai, o žemiau esantiems pakrančių regionams gresia potvyniai, erozija ir sūraus vandens prasiskverbimas.
„Daugelis šių rizikų jau pasiekė kritinį lygį ir gali tapti katastrofiškomis, jei nebus imtasi skubių ir ryžtingų priemonių“, – teigė agentūra.
Tai nereiškia, kad šiaurinė Europa yra apsaugota nuo neigiamo poveikio, kaip pastaraisiais metais parodė potvyniai Vokietijoje ir miškų gaisrai Švedijoje.
„Ekstremalus karštis, sausra, miškų gaisrai ir potvyniai, kuriuos matėme pastaraisiais metais, Europoje dar labiau sustiprės net pagal optimistinius pasaulinio atšilimo scenarijus ir paveiks gyvenimo sąlygas visame žemyne“, – įspėjo EAA.
„Tokie įvykiai yra nauja norma“, – teigė EAA direktorė Leena Yla-Mononen per spaudos konferenciją, surengtą prieš paskelbiant ataskaitą. „Tai turėtų būti įspėjimas pabusti. Galutinis įspėjimas pabusti“, – pridūrė ji.
Ataskaitoje išvardytos 36 su klimatu Europoje susijusios rizikos, iš kurių 21 reikalauja skubesnių veiksmų, o aštuonios – „ypač skubių“.
Sąrašo viršuje – rizika ekosistemoms, daugiausia susijusi su pakrančių ir jūrų ekosistemomis.
EAA klimato poveikio ekspertas Hansas-Martinas Fusselis atkreipė dėmesį visų pirma į pasikartojančių karščio bangų riziką, kuri gali kelti tiesioginį pavojų sveikatai ir grėsmę ekosistemoms.
„Dažnai Europoje jos ateina su sausromis. Tai pavojingas derinys infrastruktūrai, vandens tiekimui“, – AFP agentūrai sakė H.-M. Fusselis.
Europos vyriausybės ir gyventojai turėtų vieningai pripažinti šias rizikas ir pirmenybę teikti aktyvesniems ir greitesniems veiksmams, pasirengimui, nurodė EAA.
„Turime padaryti daugiau, vykdyti griežtesnę politiką“, – pabrėžė L. Yla-Mononen.
Nepaisant rimto pavojaus signalo, agentūra taip pat pripažino, kad valstybės narės padarė „žymią pažangą“ „suprasdamos klimato rizikas, su kuriomis susiduria, ir ruošdamosi joms“.
„Tačiau įgyvendinti veiksmingus veiksmus galbūt trukdė tokie dalykai kaip konkuruojantys prioritetai, neaiški atsakomybė už riziką ar nepakankamos investicinės lėšos“, – pažymėjo H.-M. Fusselis.
Antradienį Europos Komisija turi paskelbti ataskaitą apie klimato rizikas ES.
