Pagal išdegusius plotus praėję metai buvo vieni didžiausių miškų gaisrų metų ES. Anot duomenų, pirmoje vietoje yra 2017-ieji, kai sudegė beveik milijonas hektarų miškų. Toliau eina 2022-ieji (daugiau kaip 800 000 hektarų) ir 2007-ieji (beveik 600 000 hektarų).
Remiantis ataskaita, miškų gaisrai ypač siaurėjo vasarą, pirmiausiai – Viduržemio jūros regione. Graikijoje netoli Aleksandropolio miesto liepsnojo didžiausias atskiras gaisras Europoje nuo devintojo dešimtmečio. Ekspertai įspėja, kad dėl klimato kaitos miškų gaisrai ateityje gali būti dar dažnesni.
Miškų gaisrai, anot JRC, padarė didelės žalos aplinkai ir išmetė apie 20 megatonų CO2. Tai atitinka beveik trečdalį visų emisijų, per metus tenkančių tarptautiniam oro transportui ES.
Jau per pirmuosius šių metų mėnesius gaisrų skaičius kone padvigubėjo. Tiesa, padaryta žala yra mažesnė nei būgštauta, pranešė Komisija. Galutinė 2023 m. ataskaita su detaliais duomenimis bus paskelbta rudenį.
