„Neatmeskime padegimo versijos. Ugniagesiai gelbėtojai dar tiria priežastis, bet sutikime, kad metalo tvarkymas, automobilių supirkimas nėra pats skaidriausias verslas. Aš nenoriu sakyti stereotipiškai, bet visko gali būti“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo S.Gentvilas.
Kaip galimą alternatyvią gaisro priežastį ministras pateikia faktą, kad visuomenė išmeta vis daugiau netinkamai surūšiuotos elektronikos, o ši perduodama perdirbimo įmonėms ir sąvartynams. Tuo metu, anot jo, mažesnėms atliekų bendrovėms yra taikomi žemesni standartai, tad išmesta elektronika gali susikaupti ir sukelti ugnies pavojų.
„Mūsų buityje dabar yra daug elektronikos. Tai yra ir baterijos, ir elektroninės cigaretės, įvairius aparatai. Ir visi jie sumetami į bendrą krūvą“, – aiškino jis.
S.Gentvilas patikino, kad tokį pavojų bandoma šalinti keičiant darbo su atliekomis tvarką. Anot jo, nuo 2025 m. įsigalioja nauji gaisrų prevencijos standartai, kurie reikalaus sąvartynuose skaidyti atliekų krūvas.
„Tai turėtų sustabdyti tokius gaisrus ateityje“, – tikino jis.
Anot S.Gentvilo, nauji reikalavimai paskatins įmones persikelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, taip sumažinant ir incidentų pasekmes.
„Jiems (atliekų tvarkytojams – Elta) bus sunkiau įsirengti miestuose, o tai reiškia, kad tokios erdvės jiems nebetinkamos“, – teigė politikas.
„Vilnius irgi yra apsisprendęs iškraustyti tokią pramonę iš centro. Ir šis įvykis – dar vienas pavyzdys, kad tokiai pramonei yra ne vieta sostinės centre“, – sakė jis.
Ministro manymu, tiek įsigaliosiantys reikalavimai, tiek skatinimas laužynams pasitraukti iš miestų teritorijų, kad tokio masto gaisrai atliekų tvarkymo bendrovėse neturėtų pasikartoti.
„Tokių masyvių gaisrų tikrai turėtume išvengti“, – apibendrino S.Gentvilas.
ELTA primena, kad kovo 27 d. Panerių gatvėje esančiame sąvartyne kilo gaisras. Gaisras buvo likviduotas kovo 28 d. Įvykio metu dirbo apie 60 sostinės ugniagesių.
Anot Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisro metu žuvusių ar sužeistųjų nėra. Ugniagesiams pavyko nuo ugnies apsaugoti tris pastatus, jie yra sandėliavimo ir pramoninės paskirties, išsaugotas įmonės keltuvas ir metalo smulkintuvas.
Piko metu gaisro židinys apėmė apie 1300 kv. metrų.
Po Paneriuose įvykusio gaisro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai teigė, kad metalo sąvartyne atliekos, tarp kurių buvo ir toksiškų medžiagų, buvo netaisyklingai sukrautos į 9 metrus siekiančią krūvą. Dėl šių priežasčių gaisras buvo intensyvus, degė atvira liepsna, o jį užgesinus buvo nerimo, kad ugnies židiniai atsinaujins.
Vykstant gaisrui dalyje Vilniaus buvo fiksuota smarkiai išaugusi kietųjų dalelių tarša ore. Reaguodama į tai Vilniaus miesto savivaldybė rekomendavo daliai ugdymo įstaigų veikti nuotoliu bei įspėjo gyventojus, kad pavojinga tarša galėjo nusėsti ant namų ar automobilių paviršių.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas teigė, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje. Visgi teritorijoje, kurioje kilo gaisras, šiuo metu įsikūrusi įmonė UAB „Ruvis“.
Jei paaiškėtų, kad LTG teritorijoje Vilniuje gaisras kilo dėl nuomininko kaltės, LTG grupė vertins galimybes nutraukti sutartį su įmone „Ruvis“.
Tuo metu Vilniaus apskrities policija yra pradėjusi tyrimą dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo. Pažeidusieji teisės aktų nustatytas taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Kaip balandžio pradžioje pranešė portalas „15min.lt“, gaisro žala aplinkai gali siekti 5,8 mln. eurų.
