Moteris pyksta dėl kalbų, kad I.Matijošaitienę į mirties glėbį galėjo pastūmėti vyras. „Aš pažįstu tą šeimą ir netikiu jokiom kalbom, kad Visvaldas galėjo nustumti Ireną. Buvome sukrėsti jos mirties, bet ne ką mažiau mus sukrėtė nebylūs kaltinimai Visvaldui“, – susijaudinusi kalbėjo kaunietė.
Bendruomenės centro „Girsta“ įkūrėja ir vadovė tikino po nelaimės jautusi skausmą tose vietose, kur I.Matijošaitienė buvo sužeista. „Man skaudėjo kaktą ir smakrą. Paskui perskaičiau internete, kad būtent tose vietose Irena susižeidė“, – mistine patirtimi dalijosi velionės draugė.
I.Matijošaitienė mielai dalyvaudavo senjorų susitikimuose „Girstos“ centre, kuriam Z.Streikienė vadovauja. Velionei I.Matijošaitienei centre sukurtas atminimo kampelis.
„Liko patys šilčiausi prisiminimai. Labai artimai bendravau su ja. Visas jos gyvenimas buvo padėti, padėti, padėti. Mūsų centro senjorai sako, kad turėjome rankose žvirbliuką ir kažkas jį iš mūsų atėmė“, – apie I.Matijošaitienę kalbėjo senjorų bendruomenės vadovė.
Anot Z.Streikienės, nebuvo klausimo, kurio jiedvi nebūtų galėjusios aptarti – kalbėdavosi apie vaikus, šeimas, ligas.
Nenorėjo eiti iš namų
Paskutines savaites iki mirties I.Matijošaitienė kviečiama į renginius atsisakydavo – labai norėjo likti namie ir tvarkyti remonto keliamą nešvarą. „Vienintelio dalyko, ko noriu, tai būti namuose. Man norisi išsisiurbti dulkes nuo remonto, noriu susitvarkyti. Noriu namų, namų, namų“, – velionės žodžius priminė Z.Streikienė.
I.Matijošaitienė bičiulei kalbėjo ir apie laiptus, kad jie netvarkingi.
Prieš nelaimę paskutinį kartą su drauge bendravusi I.Matijošaitienė pati stebėjosi, kad nenori niekur eiti. „Dieve mano, nenoriu niekur eiti iš namų“, – verslininkės žodžius kartojo senjorė.
Ji pažįsta ir V.Matijošaitį. Moteris nė už ką nepatikėtų, kad vyras galėjo nuskriausti savo žmoną. „Jie net nesibardavo. Kada bartis? Visvaldas išvykdavo į komandiruotes, grįždavo vėlai. Toks verslas! Kai pakalbėdavau su Irena apie paramą ar lėšas, ji žadėdavo vakare pasitarti su vyru, kai jis grįš namo“, – pasakojo kaunietė.
Anot senjorų bendruomenės aktyvistės, nė vienas bendruomenės narys, kuris pažinojo verslininkų porą, nepatikėjo keliama versija, kad V.Matijošaitis galėjo nužudyti savo žmoną.
„Nužudymo versija – nesąmonė. Tai nešvaru, to negali būti. Manau, kad šuniukas pasimaišė po kojom. Pas juos tai vienas, tai du šuniukai bėgiodavo, labai mylimi“, – savo versiją dėstė senjorė.
Matijošaičių šeimą ji pažįsta apie 34 metus, kai verslininkai dar prekiavo gėlėmis. „Ir jie, ir aš prekiavome gėlėmis „Bitutėje“. Pamačiau smulkutę, jaunutę, gražutę Ireną. Susipažinome. Tuo metu dar nebendravome artimai. Kai prasidėjo bendruomenės centro „Girsta“ veikla, suartėjome. Ji nuolat atvažiuodavo į mūsų renginius, jų šeima rėmė centro veiklą pinigais, dovanomis“, – pasakojo Z.Streikienė.
