Keturiolikametė negalėjo atsistebėti kalėdiniu Gedimino prospektu. „Vau, pasirodo, jis daug gražesnis nei per televizorių“, - išsprūdo paauglei. Vilnietė nebuvo mačiusi kalėdinėmis dekoracijomis ir mirgančiomis girliandomis išpuoštos pagrindinės miesto gatvės.
Tai vos neišvertė iš koto mentorės. Banko darbuotoja neįsivaizdavo, kad paauglei padarys tokią šventę.
Daiva ir jaunoji jos bičiulė – mentorystės programos dalyvės. Vienerius metus jos susitikinėjo, ėjo į kiną, lankė muziejus, parodas, grožėjosi Vilniaus senamiesčiu.
D.Jankevičienė pokalbiais ir palaikymu padėjo paauglei išdrąsėti. Mergaitė pradėjo geriau mokytis, surado draugų.
Ir pati Daiva iš draugystės sėmėsi džiaugsmo. „Man reikėjo gyvenime pokyčių. Buvo apėmusi rutina. Darbas – namai. Kartais šokiai, draugai, laikas su šeima. Trūko pilnatvės, kažkur save realizuoti“, - kodėl užsiregistravo mentorystės programoje aiškino D. Jankevičienė.
Ji – SEB banko Kontaktų centro vadybininkė, elektroniniais laiškais ir skambučiais atsako į klientų užklausas. Banke moteris dirba 8 metus.
Jaunoji jos bičiulė – keturiolikametė vilnietė. „Ji buvo nedrąsi, jautri mergina. Jai buvo sunku susirasti draugų, ji likdavo nuošalyje. Nemokėjo rasti bendros kalbos su klasės draugais“, - pasakojo banko darbuotoja.
Mergina mokykloje patirdavo patyčias. Klasėje buvo įkyrių klasiokų, kurie erzindavo, kumščiuodavo, prasivardžiuodavo, trukdydavo susikaupti.
Vietoj profesinės – gimnazija
Daiva stebėjo, kaip mergina per metus keitėsi – iš atstumtos ir užsidariusios paauglės tapo savimi pasitikinčia ir džiaugsminga mergina.
„Susitikdavome, eidavome pasivaikščioti, kalbėdavomės. Leisdavau jai išsipasakoti. Mokiau ją paprastų dalykų. Jei būdavo šalta, mes šokinėdavome, kad sušiltume, nors aplinkui žmonės kreivai žiūrėdavo. Mokiau ją nesigėdyti. Sakiau, kad yra unikali“, - pasakojo D.Jankevičienė.
Metus laiko Daiva padėjo dabar jau penkiolikametei merginai. Mentorystės programa baigėsi šį lapkritį. „Ji labai pasikeitė. Tapo atviresnė, žingeidesnė, linksmesnė. Po vasaros atostogų pakeitė mokyklą. Atsirado noras mokytis, pradėjo geriau sektis, naujoje mokykloje susirado draugių, daugiau šypsosi“, - džiaugėsi mentorė.
Paauglė svarstė mokytis profesinėje mokykloje, norėjo tapti kirpėja. Galiausiai Daivos padrąsinta ji pasirinko gimnaziją. Dabar klasėje yra 6 pagal pasiekimus.
Draugyste džiaugėsi ir savanoriškai mentore tapusi banko darbuotoja. „Realizavau save. Geriau supratau paauglę. Tai buvo tai, ko man trūko. Man labai patiko. Buvo abipusis ryšys“, - pasakojo moteris.
Visus metus ji skaitė įvairius psichologijos straipsnius, mokėsi bendrauti su paaugliais. Ji toliau bendraus su nauja drauge. O kitais metais vėl dalyvaus mentorystės programoje, ugdys kitą paauglę.
Su Daiva dar trys banko darbuotojai buvo mentoriais. Kiekvienas jų metams gavo nedidelę – 200 litų – sumą išlaidoms. Mentoriai ir jų jaunieji draugai šiuos pinigus leido susitikimų metu. Jokio atlygio už laiką, praleistą su jaunimu, programos dalyviai negauna.
Paaugliai, kuriems sunku
Šiemet vienerius metus draugavo 37 paaugliai ir 37 mentoriai. Viena jų grupė surinkta Kaune, dvi – Vilniuje.
Paauglius padeda parinkti mokyklų socialiniai pedagogai. „Kviečiame programoje dalyvauti vaikus, kurie patiria sunkumų. Tarkime, nesiseka mokytis, draugauti su klasės draugais“, - pasakojo „Mentor Lietuva“ asociacijos vadovė Bernadeta Lažauninkaitė.
Asociacija nebe pirmus metus vykdo mentorystės programą. Kasmet užsiregistruoja vis daugiau dalyvių.
Mentoriais gali tapti įmonių, kurios dalyvauja programoje, darbuotojai. Tokių šiuo metu yra dešimt. Tai didelės Lietuvos įmonės.