Loreta – viena originaliausių ir talentingiausių šiuolaikinio šokio šokėjų. Jos kurta ir pačios su kitais šokėjais atlikta choreografija spektakliuose „Sibilė“, „Salamandros sapnas“, „Malda smėlyje“ sulaukė daug gerbėjų.
L.Juodkaitė – Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanota šiuolaikinio šokio kūrėja, aštuonerius metus šokanti garsiausiose pasaulio scenose, dirbanti su garsiais choreografais.
Šių metų pradžioje L.Juodkaitė Lietuvoje pristatė savo naujausią spektaklį „Atmintis“, kurį sukūrė tarp intensyvių kelionių ir gastrolių.
Kodėl šią talentingą šiuolaikinio šokio šokėją sutikti Šveicarijoje, Maskvoje ar net Indijoje lengviau nei pagauti Lietuvoje? Ar ji lengvai prisijaukina naują miestą, naują kolektyvą? Kodėl jai lengviau dirbti Prancūzijoje nei gimtinėje?
Kas tapo L.Juodkaitės vizitine kortele?
Prieš keliones ji iki paskutinės dienos nesidomi, kokiame viešbutyje gyvens, koks oras bus ten, kur vyksta.
Kad ir kur būtų, jai visada svarbiausia yra darbas.
Ne vieną spektaklį režisuoti Loretai padėjęs aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, ją apibūdino kaip menininkę, kuri pasižymi fanatizmu, užsispyrimu, didžiuliu atsidavimu darbui. Jis sakė, kad pasigavusi idėją L.Juodkaitė tampa lyg apsėsta, vaikšto tarsi apvaisinta ir kankinasi, kol tos idėjos neįgyvendina.
Tačiau ar iš tiesų darbas yra visas šokėjos gyvenimas?
Ar ji nepasigenda kitos gyvenimo pusės – šeimos, vaikų?
O jei mylimas žmogus lieptų pasirinkti – šeima arba šokis? Ką ji rinktųsi?
Ar Loreta įsivaizduoja save motina?
"Išmokęs pajusti meilės skonį supranti, kad dėl jos atiduosi viską. Aš patyriau, kad meilėje gali nebūti ribų. Bet svarbu, kad moteris galėtų nuolankiai paduoti vyrui vandens, bet išlaikytų orumą, niekada nesileistų išnaudojama. Tai – aukščiausias pilotažas. Taigi per meilę aš labai daug ko išmokau. Ir ėmiau kitaip mąstyti. Dabar siekčiau mylėti, bet neprisirišti," - L.Juodkaitės mintys apie darbą, vyrus ir meilę nustebins ne vieną.
Visą pokalbį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto" žurnale „Gyvenimo būdas".
