Šią vasarą jis iš tiesų atliko sunkiai įmanomą misiją – bet ne ekrane, o tikrovėje, iš karo ugnies išgelbėjęs savo giminaičius. A.Besčastnas teigė, kad Ukrainoje viskas yra ne taip, kaip pasauliui pateikia tiek Vakarai ir Kijevas, tiek Kremlius. Tikrosios tiesos pasaulis nežino?
„Rytų Ukrainoje padėties nevaldo nei reguliarioji Kijevo armija, nei Rusija, net maištininkų valdžia ten ribota. Ukrainoje šeimininkauja trečioji jėga – mirtinai pavojinga, kriminalinė, tarnaujanti vienam oligarchui, kuriam naudingas kruvinas karas, kuris pampsta nekaltų žmonių, senių, moterų ir vaikų krauju“, – portalui lrytas.lt kalbėjo iš Ukrainos kilęs aktorius ir operos solistas A.Besčastnas, šių metų liepą Donecke (Rytų Ukraina) rizikuodamas gyvybe iš pilietinio karo gelbėjęs giminaičius.
Vedė kaunietę
A.Besčastnas šiuo metu yra žinomas Čekijos aktorius, vaidina ne tik šios šalies, bet ir Vokietijos režisierių sukurtuose filmuose. Su Lietuva jį taip pat sieja glaudūs ryšiai. Šiuo metu 52 metų A.Besčastnas yra vedęs Kauno muzikinio teatro solistę Ramintą Vaicekauskaitę. Jo pirmoji žmona taip pat buvo kaunietė.
Tuo metu, kai nesifilmuoja Čekijoje, aktorius nuolat būna Kaune. Jis ilgą laiką buvo žinomas kaip solistas, žymus Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ pagrindinio vaidmens atlikėjas.
Ukrainiečio kelias į Europos kinematografiją buvo vingiuotas ir intriguojantis. Viskas prasidėjo 1988-aisiais, paskutinio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo pradėtos demokratinės pertvarkos laikais.
Kijeve tada viešėjo Kanados premjeras Brianas Malroony. Kanados vadovas apsilankė Kijevo operos teatre ir jį sužavėjo jauno solisto A.Besčastno balsas. Buvo sutarta dėl jo ir kelių kitų ukrainiečių artistų ilgalaikių gastrolių Kanadoje.
Kyšis - vaizdo grotuvas
Ukrainietis dabar su šypsena prisimena aplinkybes, kuriomis išvyko į užjūrį. Maskvoje sovietinės diktatūros pamatus jau plovė pertvarkos vandenys, bet Kijeve valdžią tvirtai laikė savo rankose komunistinė partokratija, eiliniams piliečiams išvykti į „supuvusio kapitalizmo“ pasaulį dar buvo nelengva.
„Tuometis Ukrainos SSR kultūros ministras mus išleido su sąlyga, kad jam dovanų parvešime vaizdo grotuvą. O tokia aparatūra anuomet kainavo maždaug tiek kiek standartinis butas Kijeve“, – šypsodamasis prisimena A.Besčastnas.
Kanadoje dainuoti sekėsi puikiai, solistui kanadietis milijonierius siūlė pasilikti, žadėjo solisto karjerą. Tačiau A.Besčastnui nepatiko šalti žmonių tarpusavio santykiai Šiaurės Amerikos šalyse.
Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje jis atsidūrė Čekijoje. Iš pradžių dainavo operos teatre, šiam patyrus finansinių sunkumų pradėjo filmuotis kine.
T.Cruise'ą mokė rusiškų žodžių
Epizodinį Kremliaus apsaugos tarnybos majoro Jegorovo vaidmenį jis atliko ir trilerio „Misija neįmanoma“ 4-ojoje dalyje.
Filmuojant šią juostą A.Besčastnas atliko ir konsultanto vaidmenį, mokė Holivudo žvaigždę Tomą Cruise'ą ir kitus amerikiečių aktorius teisingai tarti rusiškas frazes.
Aktoriui teko sukurti ir pagrindinių vaidmenų čekų, vokiečių režisierių kino filmuose. Vienas įspūdingesnių pagrindinių vaidmenų – režisieriaus Jaroslavo Brabico filmuose apie Rytų Europos emigrantų likimus: „Auksiniai vartai“ ir „Aliona“.
„Daug kartų vaidinau ukrainiečių ir rusų mafijos vadeivas, smogikus. Bet nė nesapnavau, kad savo akimis teks pamatyti siaubingus vaizdus ne kine, o gimtojoje Ukrainoje“, – sakė A.Besčastnas.
Šią vasarą įsismarkavę mūšiai Rytų Ukrainoje privertė aktorių imtis gelbėjimo misijos. Iš Donecko srities kilusi jo motina, sovietų laikais dirbusi vieno Kijevo mikrorajono prokuratūroje.
Tikslas - plėšti ir žudyti
Donecke, kuriame šeimininkauja separatistai, liko aktoriaus teta, sūnėnai, kiti giminaičiai. Jis ryžosi ištraukti savo artimuosius iš karo lauku virtusio miesto.
A.Besčastnas yra įsitikinęs, kad Donecke iš tiesų šeimininkauja ne maištininkai, ne Rusijos armijos daliniai ir juolab ne ukrainiečių karinės pajėgos. Esą Rytų Ukrainoje siautėja „trečioji jėga“ – iki dantų ginkluoti plėšikai, marodieriai, kriminaliniai nusikaltėliai, geležine ranka valdomi iš paslaptingo centro. Jie, ukrainiečio manymu, ir yra tie patys mįslingieji žalieji žmogeliukai.
A.Besčastnas įsitikinęs, kad šie banditai neturi jokių aiškių ideologinių nuostatų, jų tikslas – plėšti ir žudyti.
Aktorius buvo perspėtas, kad, norint patekti į Donecką, būtina turėti truputį pinigų ir mobiliojo ryšio telefoną, kaip duoklę miestą geležiniu žiedu apsupusiems banditams.
„Mane taip pat perspėjo, kad telefono atmintyje neturi būti jokių įtarimą keliančių SMS žinučių, artimųjų nuotraukų. Tik nekalti šuniukų, kačiukų atvaizdai“, – sakė A.Besčastnas.
Artėjant prie Donecko, jį su draugu sustabdė žalieji žmogeliukai. Kelias buvo pertvertas „skorpionu“ – dantyta metaline juosta. Pastatytas sargybos namelis, „blokpostas“.
Aukas užkasa ekskavatoriumi
Už jo stūksojo ekskavatorius. A.Besčastnas iš vietinių sužinojo apie kraupią šios technikos paskirtį. Ekskavatoriumi banditai palaidoja sudegintus automobilius ir nužudytus žmones – tuos, kurie plėšikams pasirodo nepatikimi, neturi vertingų daiktų ar šiaip kuo nors neįtinka.
„Sargybos namelyje mačiau krūvas polietileno maišų, prigrūstų moteriškų ir vyriškų batų. Kas nutiko jų savininkams? Bijau ištarti atsakymą net sau pačiam“, – ir praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po viešnagės siaubo miestu virtusiame Donecke jaudulio sutramdyti negalėjo ukrainietis.
Apokaliptinių (apie pasaulio pabaigą. – Red.) filmų kūrėjai vargu ar sugalvotų tokių vaizdų, kokius A.Besčastnas išvydo Donecke.
„Ginkluoti banditai žmones užpuola tiesiog gatvėje. Muša, apiplėšia. Policija nesikiša, jos beveik jau ir nėra, pareigūnai išsilakstė. Vidaus reikalų sistema Rytų Ukrainoje subyrėjusi“, – slogiais įspūdžiais dalijosi aktorius.
Klesti juodoji rinka
Dramatiškos viešnagės tėvynėje metu jis sužinojo, kad Ukrainoje klesti plėšikų rinka. Rytų Ukrainoje iš žuvusiųjų per karines operacijas ar nužudytų plėšimo tikslais paimti daiktai vežami parduoti į Kijevą. Internete pilna skelbimų, siūlančių pusvelčiui įsigyti skalbyklių, kompiuterių.
„Televizorių Ukrainoje gali įsigyti už juokingai mažą kainą, o vaistai klaikiai brangūs. Žmogus, turintis, pavyzdžiui, insulino atsargas gali tapti labai turtingas“, – apie Ukrainos ūkio agoniją pasakojo A.Besčastnas.
Pirmąkart išgelbėti giminaičių iš merdinčio Donecko jam nepavyko. Tiesą sakant, pačiam aktoriui su bičiuliu buvo iškilęs pavojus. Ir tik dėl draugo sumanumo jiems pavyko užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu, pasikviesti pagalbą ir ištrūkti iš Donecko.
„Draugas yra ilgaplaukis. Jis sumaniai paslėpė mažą seno modelio „Sony“ telefoną po plaukais, lipnia juosta prisiklijavęs prie sprando. Banditai jo nepastebėjo“, – pasakojo A.Besčastnas.
Gelbėjimo operaciją jis netrukus pakartojo, bet šįkart geriau pasirengęs. A.Besčastnas per tarpininkus, pažįstamus užmezgė ryšį su Slovjansko maištininkų vadu Igoriu Strelkovu (Girkinu), kuris laikomas Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininku.
Šįkart be didesnių nuotykių giminaičius iš Donecko pavyko išvežti.
Iki taikos dar toli?
Čekijoje ir Lietuvoje nuolat gyvenantis A.Besčastnas apie įvykius tėvynėje daugiausia žino iš artimųjų pasakojimų, bet jis atsargiai vertina optimistines Vakarų apžvalgininkų pranašystes, kad artimiausiu metu Ukraina turi galimybių tapti vakarietiško tipo valstybe.
„Ten nėra valstybės apskritai. Maidano revoliucija neišsprendė pagrindinės problemos – neiškėlė lyderių, kurie galėtų suvienyti tautą, taptų autoritetu. Ukrainai velniškai nepasisekė, nes ji neturėjo tokio prezidento kaip čekų Vaclavas Havelas. Ukrainą valdo oligarchų klanai, ginkluotos kriminalinės grupuotės, net Ukrainos armija nėra vieninga, atskiri vadai nepaklūsta prezidentui Petro Porošenkai. Jo įtaka taip pat per menka“, – įsitikinęs aktorius.
Jo žodžius patvirtina faktai – vykstant taikos deryboms kai kurie Kijevo karinių dalinių vadai prieštaravo P.Porošenkos taikdariškoms pastangoms ir teigė konfliktą spręsiantys tik jėga.
A.Besčastnas turi žinių, kad pilietiniu karu suinteresuotas ir ginkluotas banditų formuotes išlaiko vienas stambus Ukrainos oligarchas, kurio tapatybės nenorėjo atskleisti.
„Nei Oranžinė, nei Maidano revoliucija nesudaužė korupcinės sistemos. Ukrainiečių tauta tebėra oligarchų žaidimų įkaitė. Kruvinų žaidimų“, – liūdnai kalbėjo A.Besčastnas.
